Politinę padangę vis sudrebina didesni ar mažesni skandalai dėl tautos išrinktųjų padėjėjų, kurie gauna algą, bet Seime net nepasirodo.
Į tokį skandalą prieš trejus metus buvo patekę valstiečiai, kurie Seimo frakcijos referente galbūt fiktyviai buvo įdarbinę buvusios parlamentarės Gretos Kildišienės draugę iš Panevėžio Mileną Marcinkevičiūtę.
Erotinėmis fotosesijomis išgarsėjusi menininkė Seime nesirodydavo, tačiau kiekvieną mėnesį gaudavo beveik 800 eurų atlyginimą. Kilus triukšmui nei valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, nei kiti frakcijos nariai negalėjo nurodyti, kaip jiems talkina panevėžietė.
Tik kiek vėliau R.Karbauskis pateikė pluoštą frakcijos referentės piešinių, kuriais buvo papuošti atvirukai, padėkos raštai ir sveikinimai.
Daugelis jų buvo skirti valstiečių lyderio partijos bendražygiams ir su Seimo frakcijos veikla tiesiogiai turėjo mažai ką bendra.
Tuometė opozicija įtarinėjo, kad menininkė iš tiesų galėjo piešti partijai, o už tai mokėjo Seimas, bet etikos sargai apsiribojo įspėjimu R.Karbauskiui.
Bėdų dėl padėjėjos Patricijos Pachomovaitės gali sulaukti parlamentaras Petras Gražulis. Moteris prokurorams papasakojo, kad beveik metus politikas naudojosi jos banko kortele ir pasiimdavo Seimo kanceliarijos jai mokamą atlyginimą.
Šią Seimo kadenciją P.Gražulio padėjėju tapo į parlamentą neišrinktas Centro partijos-tautininkų pirmininkas Naglis Puteikis. Į Seimą sugužėjo ir daugiau rinkėjų išbrokuotų politikų.
Tuo metu, kai dėl įvestų karantino apribojimų tūkstančiams žmonių tenka pragyventi iš 257 eurų valstybės mokamos išmaldos, Seimo nariai pasistengė pagerinti savo talkininkų gerovę.
Anksčiau trūkdavo lėšų
Iš namų pastaruoju metu dažniausiai dirbantys parlamentarų padėjėjai šiomis dienomis vėl plūstelėjo į Seimą, tiesa, trumpam – nešė perrašytas sutartis su didesniais koeficientais, pagal kuriuos skaičiuojama jų pareiginė alga.
Mat nuo sausio Seimo valdyba atšaukė keletą buvusių savo sprendimų, kurie iki šiol ribojo galimybes didinti politinio pasitikėjimo tarnautojų algas. Įvairiais skaičiavimais, jos gali didėti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų.
Tiesa, pinigų čiaupą atsukę politikai piktinasi kilusiu visuomenės nepasitenkinimu. Prieš rinkimus populistinius siūlymus vieną po kito patys gausiai žėrę Seimo nariai dabar tuo kaltina kritikus – esą didinti algas padėjėjams buvo būtina.
Be to, tam kelią atvėrusi Seimo valdyba aiškina tik vykdžiusi praėjusią kadenciją priimtą įstatymą, kurį įgyvendinti vis pritrūkdavo pinigų.
Didinimą vadino cinišku
Seimo narių padėjėjų, parlamento vicepirmininkų patarėjų ir frakcijų referentų algoms pinigų stebuklingai atsirado tvirtinant 2021 metų šalies biudžetą.
Tada skirtingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai pritarė liberalo Ričardo Juškos siūlymui Seimui papildomai skirti 1,5 mln. eurų darbo užmokesčiui.
Politikų nesustabdė nei naujosios Vyriausybės prieštaravimas, nei premjerės Ingridos Šimonytės pasipiktinimas: „Tokio cinizmo turbūt šitoje šalyje dar nebuvo.“
Beje, Seimo politinio asmeninio pasitikėjimo ir karjeros valstybės tarnautojų algoms 2021 metų biudžete papildomai jau buvo skirta 926 tūkst. eurų.
Iš viso Seimo politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojų darbo užmokesčio fondas šiemet sieks per 10 mln. eurų. Kaip skelbė BNS, anot Seimo kanceliarijos, vien masiniam politikų padėjėjų algų kėlimui šiemet papildomai reikės maždaug 2 mln. eurų.
Bus didesni koeficientai
Tuo metu politikai sutartinai aiškino, kad jų talkininkai šiuo metu uždirba per menkai.
Teigiama, kad už dabar jiems mokamą atlygį esą įmanoma pasamdyti tik kavą gebančius išvirti padėjėjus, bet sunku prisivilioti kvalifikuotų, kokybiškus įstatymų projektus galinčių parengti teisininkų.
Taigi kiek šiuo metu uždirba Seime dirbantys politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai? Pagal Seimo kanceliarijos pateikiamus duomenis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis jų darbo užmokestis buvo 1,4 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, Seimo pirmininko patarėjai vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo po 3,8 tūkst. eurų, vicepirmininkų patarėjai – po 2,8 tūkst. eurų, Seimo frakcijų referentai – po 1,6 tūkst. eurų, parlamentarų patarėjai-padėjėjai – po 1,3 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių).
Dabar, Seimo valdybai panaikinus buvusius apribojimus, galės būti taikomi 2019 metais įsigaliojusiame Valstybės tarnybos įstatyme numatyti didesni pareiginės algos koeficientai.
Pagal šį įstatymą, koeficientas, pagal kurį apskaičiuojama Seimo nario padėjėjų alga, galėtų būti pakeltas iki 12 bazinių dydžių (bazinis dydis šiuo metu yra 177 eurai), frakcijų referentams jis maksimaliai galėtų didėtų iki 13,5, o Seimo vicepirmininkų patarėjams – iki 18.
Kitaip tariant, pastarųjų pareiginė alga galėtų padidėti iki 3,1 tūkst. eurų, o frakcijų referentų – iki 2,3 tūkst. eurų. Be to, jiems dar mokami priedai už darbo stažą valstybės tarnyboje, kurie negali viršyti 30 proc. pareiginės algos.
Dėl „lubų“ sutarta žodžiu
Bet Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad politikų padėjėjai esą ir toliau negaus tokių atlyginimų, kokie numatyti įstatyme.
Anot politiko, valdyboje žodžiu sutarta, kad Seimo nariai patys spręs, kokį koeficientą taikyti, tačiau jie negalės viršyti 16,5 bazinio dydžio (2,9 tūkst. eurų): „Iš tiesų kai kuriais atvejais įstatymas leidžia taikyti maksimalų 18 koeficientą, bet sutarta to nedaryti. Jei kas nors nesilaikys susitarimo, atrodys nekaip, bet netikiu, kad politikai piktnaudžiaus.“
Seimo vicepirmininko aiškinimu, anksčiau valdybos sprendimais parlamentarų padėjėjų algoms buvo numatytos mažesnės „lubos“, nes darbo užmokesčiui visada trūkdavo pinigų, esą Seimas niekada negaudavo tiek lėšų, kad būtų patenkinti poreikiai, todėl reikėjo taupyti.
A.Saudargo teigimu, biudžete atsiradus daugiau pinigų algoms esą būtų neatsakinga nevykdyti įstatymo.
Bet ar per pandemiją toks sprendimas teisingas?
„Metas didinti algas Seimo narių padėjėjams gal ir atrodytų keistas, jei žiūrėtume tik iš šiandienos perspektyvos. Tačiau juk sprendimas daromas ketveriems metams. Spėju, kad šis klausimas dabar bus uždarytas ilgam“, – aiškino A.Saudargas.
Sutartinai gynė didinimą
Dėl didesnio Seimo narių talkininkų uždarbio politikai buvo vieningi kaip niekada – tam pritarė ir valdantieji, ir opozicijos atstovai.
„Gal nustokime vieną kartą dūsauti. Šiandien Seimo narių atlyginimai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, todėl populizmas čia, manau, ne vietoje“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Tuo metu Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen gynėsi, kad jos vadovaujama valdyba esą negalėjo priimti kitokio sprendimo, – esą tik įvykdė anksčiau priimtą įstatymą, nes biudžete tam atsirado pinigų.
Panašiai kalbėjo ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir pabrėžė, jog priimant kitų metų biudžetą ji nebalsavo už asignavimų Seimui didinimą.
Toks sprendimas esą buvo priimtas daugiau opozicijos balsais. Tiesa, konservatoriai tam pernelyg ir nesipriešino.
Nors Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas ir gėdino kolegas, kaip jie po tokio sprendimo galėsią žiūrėti į akis medikams, prieš lėšų didinimą Seimui tuomet balsavo tik penki didžiausios frakcijos nariai.
Mato, kur reikėtų taupyti
Valdantiesiems antrino ir opozicijos atstovai. „Lietuvoje algos didėja visiems, kodėl Seimo narių padėjėjai turėtų būti išimtis?“ – kalbėjo valstietis Jonas Jarutis.
„Darbiečių“ atstovas Andrius Mazuronis irgi tvirtino, kad, Seimui nubalsavus už didesnį biudžetą, valdyba esą negalėjo pasielgti kitaip: „Jei yra lėšos, negalima to ignoruoti ir neįgyvendinti įstatymo. Aišku, galima vadovautis logika, kad priimame įstatymą ir jo neįgyvendiname, bet šiuo kartu bendru sutarimu buvo nuspręsta kitaip.“
Be to, Seimo vicepirmininkas neslėpė, kad nematė reikalo tam prieštarauti.
„Kai Seime privalomas aukštasis išsilavinimas ir negalima dirbti studentams, ką gali pasamdyti už 600 eurų? Man atrodo, net kasininkams parduotuvėje šiuo metu mokama daugiau.
Dabartinis metas tokiems sprendimams galbūt ir nėra pats geriausias, bet tokio laiko niekada nėra. Turbūt yra daug daugiau vietų, kur valstybės lėšos švaistomos labiau ir kur galima sutaupyti.
Antai valstybei priklausančių energetikos įmonių vadovai uždirba po keliolika tūkstančių eurų, premijuoja save akcijomis, o paprasti žmonės po keturias dienas sėdi be elektros“, – kalbėjo A.Mazuronis.
