Tuo metu kalbėdami apie palaipsnį verslų atidarymą visoje Lietuvoje sveikatos srities ekspertai įvardijo galimus pavojus, pabrėžė, kad svarstyti apie grįžimą į įprastą gyvenimą nebūtų tikslinga ir įspėjo apie tikimybę gyventi nuolatiniame vakcinacijos procese.
Svarstoma nauja laisvinimo idėja
Ekspertų tarybos karantino grupės vadovė, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto dekanė Ramunė Kalėdienė „Žinių radijo“ laidoje teigė palaikanti karantino švelninimo atskirose savivaldybėse idėją. Anot jos, Lietuvai būdingi didžiuliai COVID-19 paplitimo netolygumai, yra rajonų, kuriose koronaviruso plitimas yra valdomas.
„Tuose rajonuose, regionuose, kur viruso praktiškai nebėra arba kur galime labai aiškiai identifikuoti ir lokalizuoti židinį, atlikti testavimą, ypač jei rajonas yra nedidelis, ten galima įvertinti žmonių imuniteto būklę – kiek žmonių yra persirgusių, kiek vakcinuotų, manau, kad tai yra labai racionali mintis.
Ketvirtadienio vakarą Ekspertų tarybos nariai susitiksime su kai kuriais rajonų merais ir aptarsime praktinius klausimus. Kyla daug praktinių klausimų, kaip tai bus užtikrinta, bet manau, kad merai, būdami šeimininkais savo teritorijose, tikrai turi atsakymus į tuos praktinius klausimus“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo R.Kalėdienė.
Pasak ekspertės, pagrindinis klausimas – judėjimas tarp savivaldybių. Be to, sprendžiant dėl atskirų savivaldybių ribojimų atlaisvinimo, verta prisiminti ir nepasiteisinusių lokalių karantinų patirtį.
„Jau turime blogą patirtį iš tų regioninių, teritorinių karantinų, kada jie nepasiteisino ir epidemija vėl ėmė plisti. Tačiau manau, kad galime pradėti nuo tokių pilotinių rajonų – vieną, kelis rajonus pabandyti ir pažiūrėti, ar nekils naujų atvejų banga. Galbūt tai yra sprendimas, ir būsime iš tos nesėkmės pasimokę ir dabar bus kitaip organizuojama“, – kalbėjo R.Kalėdienė.
Tuo metu Ekspertų tarybos rekomendaciją Vyriausybei karantino ribojimų dar neatlaisvinti grupės vadovė aiškino keliais aspektais.
„Ekspertų taryboje šiuo klausimu vyko didžiulės, emocingos diskusijos, nes mūsų nuomonės išsiskyrė. Nuomonių išsiskyrimo priežastis yra ta, kad jeigu žiūrime vien į epidemiologinę situaciją, ji toli gražu nėra palanki, nes neseniai perėjome iš paties blogiausio – D scenarijaus į C scenarijų.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje kol kas nevykdomas reguliarus, profilaktinis testavimas, nėra daug vakcinuotų žmonių, atsižvelgiant į tai, kad naujasis koronaviruso štamas iš Jungtinės Karalystės jau yra Lietuvoje.
Ekspertų taryba laikėsi nuomonės, kad turime sekti savo anksčiau numatyta tvarka ir atverti prekybą nebūtinųjų prekių parduotuvėse tik C scenarijaus pabaigoje – pasiekus 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – paaiškino R.Kalėdienė.
Anot jos, tie ekspertai, kurie laikėsi pozicijos, kad reikia pavėlinti nebūtinųjų prekių parduotuvių atidarymą argumentavo, kad prekybos atlaisvinimas neišvengiamai padidins žmonių judėjimą ir kontaktus.
Verčiau palaukti
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys laidos metu kalbėjo, jog reikėtų galvoti apie palaipsnį verslų atidarymą, tačiau ir apie tai, kokia yra garantija, kad visi laikytųsi saugumo standartų. Anot Seimo nario, niekas nenori svarstyti sankcijų taikymo ar licencijų atėmimo.
„Geriau vietoje sankcijų palaukime dar savaitę, atidarysime dalį – žiūrime, kas darosi, bet būkime garantuoti, kad turime tvarų skaičiaus nedidėjimą, tvarią situaciją, ir iškenčiame, o ne gaudome pavienius atvejus ir dėl jų pykstamės“, – kalbėjo L.Slušnys.
Komiteto narys teigė neabejojantis, kad dauguma verslininkų garantuotų saugumą, tačiau dėl mažumos veiksmų galima sulaukti ir dar vieno užsidarymo.
„Neabejoju, kad verslininkai laikytųsi (saugumo reikalavimų – aut.past.), dauguma būtų sąžininingi. Lygiai taip pat dauguma žmonių laikysis ir saugosis. Tačiau kartais mažuma šio viruso metu padaro tiek bėdos, kad paskui turėsime vėl staigiai viską uždarinėti“, – įspėjo Seimo narys.
Nebus viskas bus kaip buvę
Tol, kol mažiausiai 70 proc. gyventojų nebus įgavę imuniteto, visiškai išvengti COVID-19 plitimo ir mirčių nepavyks, teigė virusologas Saulius Čaplinskas – iki tol gyvensime naujoje realybėje. Be to, anot profesoriaus, dar kurį laiką galime gyventi nuolatiniame vakcinacijos procese, kadangi vakcinos sukurtas imunitetas gali išlikti tik septynis mėnesius.
„Trečia banga bus, jei kas skaičiuoja bangomis, tik labai didelis klausimas – kiek stipri ji bus atskirose šalyse ar atskirose teritorijose“, – laidos metu kalbėjo profesorius.
Anot jo, tikėtina, kad atsiradus skiepams koronavirusas taps sezoniniu ir ilgai cirkuliuos žmonių populiacijoje.
Tuo metu Kembridžo universitetų mokslininkų išvados, jog vakcinos atsparumas tampa 10 kartų mažesnis, susidūręs su Jungtinėje Karalystėje nustatyto koronaviruso mutacija, S.Čaplinsko teigimu, yra normali biologinė žinia.
„Virusai mutuoja, ir dar ne tiek galbūt smuks (vakcinos efektyvumas – aut.past.). Tai normali biologinė žinia, bet ji nėra gera. Gera žinia ta, kad dabar vakcinų gamintojai gali labai greitai pakeisti vakciną ir tik šiek tiek ją modifikuoti įtraukdami reikalingus genus, komponentus. Į tai bus greitai reaguojama“, – patikino profesorius.
Visgi, profesoriaus teigimu, didelė problema – suformuotas naratyvas, kad maksimaliai pakentėjus ir išlaukus, gyvenimas vėl grįš į įprastą tvarką.
„Nieko panašaus. Taip, kaip gyvenome, jau nebegyvensime kurį laiką – mažiausiai dvejus metus, aš prognozuoju, kadangi vis tik reikia, kad didelė dalis žmonių jau būtų įgijusi imunitetą. O panašu, kad imunitetas išsilaiko galbūt tik septynis mėnesius – iki galo neaišku“, – kalbėjo S.Čaplinskas ir pridūrė, jog gali būti ir taip, kad iš naujo vakcinuoti žmones reikėtų kas septynis mėnesius.
„Vieniems – taip, galbūt reikės, nes lygiai taip dėl kitų skiepų – imunitetas ne vienodai susiformuoja: vienam stipriau, kitam ne“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Opozicijos kirčiai
Trečiadienį Vyriausybei nusprendus kol kas nelaisvinti karantino apribojimų Seimo opozicija prakalbo apie itin pesimistines visuomenės nuotaikas ir gresiančią bankrotų bangą smulkiojo verslo sektoriuje.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad linkstama į kraštutinumus.
„Baisiai nuvilia atsisakymas išgirsti sveiką protą... Esame įstrigę keistame mąstyme, kad turi būti arba geležinis karantinas, arba mirtis, o juk kalbame apie saugų darbą, kuris būtų dirbamas vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis (SAM), kurios galiojo ir pirmojo karantino pabaigos metu“.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstietis Aurelijus Veryga lrytas.lt teigė, kad rimta klaida yra tai, jog Vyriausybė dalijo pažadus apie būsimų ribojimų atlaisvinimą, bet delsia juos vykdyti.
Anot A. Verygos, gerai, kad Vyriausybė klausosi ekspertų, bet sprendimus ji turėtų priimti pati: „Prieš ką atsakingi ekspertai? Vyriausybė atsakinga prieš rinkėjus, o prieš ką atsako ekspertai? Juk ne ekspertai, o Vyriausybė atsakys už visas pasekmes“, – kalbėjo jis ir pridėjo, kad kai nėra aiškumo, žmonėms labai sunku ištverti mobilizavusis, o verslams toks delsimas – tiesus kelias į bankrotus.
