Tačiau abu kartus teismai šios sumos pervedimą į buvusios teisėjos sąskaitą sustabdė dėl jai iškeltos baudžiamosios bylos.
„N.Venckienė šiuo metu neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Pargabenta iš JAV ji buvo laikoma tardymo izoliatoriuje, po to jai buvo maksimaliai apribotas judėjimas, jos atžvilgiu pritaikytos kitos kardomosios priemonės.
Net ir sušvelninus kardomąsias priemones kaltinamoji, realizuodama savo teisę į gynybą, turėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime, ruoštis teisminiam bylos nagrinėjimui.
Po to kilo COVID-19 pandemija, buvo paskelbtas karantinas, todėl N.Venckienei, kuri persekiojama baudžiamąja tvarka ir kuriai taikomi apribojimai, galimybės susirasti darbą nėra“, – skunde Lietuvos apeliaciniam teismui rašė N.Venckienės advokatas Danius Svirinavičius.
Argumentai neįtikino
Advokatas teismą bandė įtikinti, kad šie pinigai yra vienintelis N.Venckienės dabar turimas pragyvenimo šaltinis, tačiau esą jo ginamajai nebus sunku atlyginti žalą nukentėjusiesiems, jei ji bus priteista.
„N.Venckienė yra atsakinga Lietuvos pilietė ir gyventoja, ji įsidarbins, dirbs, gaus darbinių pajamų, kurių pakaks ieškiniuose nurodytai tariamai žalai atlyginti“, – skunde teigė D.Svirinavičius.
Tokie buvusios teisėjos gynėjo argumentai Lietuvos apeliacinio teismo neįtikino.
„N.Venckienė ilgą laiką slapstėsi užsienio valstybėje ir, nors nutraukė visus darbinius santykius Lietuvoje, turėjo lėšų ir slapstytis, ir pragyventi.
Be to, kaltinamoji turi teisę dirbti, o kol nedirba, gauti išmokas, reikalingas pragyvenimui.
Galima sutikti su skundo argumentais, kad šiuo metu dėl visuotinio karantino darbo rinkos padėtis Lietuvoje yra sudėtingesnė, bet, kaip ir pats gynėjas nurodo, ši padėtis yra laikina“, – paskelbė teismas ir N.Venckienei pinigų negrąžino.
N.Venckienei teises į jos pinigus Kauno apygardos prokuroras Darius Jakutis apribojo išsiaiškinęs, kad 2019 metų lapkritį į Lietuvą pargabenta N.Venckienė neturi nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, kurios ateityje galėtų būti panaudotos nukentėjusiųjų civiliniams ieškiniams padengti.
Keturi nukentėjusieji iš buvusios teisėjos nori prisiteisti daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
Skundus rašo kas mėnesį
Kai 2019 metų pabaigoje N.Venckienė buvo pargabenta į Lietuvą, ilgą laiką ramiai gyvenę Lietuvos teismai vėl buvo užversti jos skundais.
Panevėžio apygardos teismas, kuriame nagrinėjama buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos baudžiamoji byla, nuo praėjusių metų sausio, kai bėglės byla buvo perduota į teismą, yra gavusi 13 jos skundų.
N.Venckienė skundžia visas teismo nutartis, tačiau daugiausia skundų sulaukta dėl kardomųjų priemonių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Visuose skunduose N.Venckienė rašo beveik tą patį – esą kardomosios priemonės, net registracija policijoje, jai trukdo susirasti darbą, todėl ji neturi jokių pajamų ir negali pragyventi.
Teismams šie N.Venckienės skundai jau nusibodo, todėl iš jų ji yra sulaukusi ir patarimų daugiau dėmesio skirti darbo paieškoms, ir įspėjimo dėl piktnaudžiavimo procesu.
Prabilo apie savo pergalę
Bėglės pavardė linksniuojama ne tik Lietuvos teismuose.
Neseniai Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė, kad teisėjų atrankos kolegija priėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą pateikti konsultacinę išvadą byloje, kurioje N.Venckienė teismui skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate pernai vykusiuose rinkimuose į Seimą.
N.Venckienė nebuvo registruota dėl to, kad iš Seimo buvo išmesta per apkaltą dėl Konstitucijos pažeidimų, tačiau ji pati įsitikinusi, jog VRK sprendimas buvo neteisėtas ir Lietuvos Konstitucijoje nėra nuostatos, draudžiančios jai dar kartą dalyvauti rinkimuose.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus kreiptis į EŽTT N.Venckienė neslėpė pykčio, tačiau dabar šį kreipimąsi jau pristato ne tiktai kaip savo nuopelną, bet ir kaip pergalę: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė dešimtmetį viešai meluoja, jog reikia keisti Konstituciją, kad būtų leista po apkaltos dalyvauti rinkimuose.
Dabar Europos žmogaus teisių teismo septyniolikos teisėjų kolegijai Lietuvos Vyriausybė galės paaiškinti, kuris Konstitucijos straipsnis tai draudžia.“
Nenori matyti savo pusbrolio nė iš tolo
Teismuose teisybės ieško ne tik N.Venckienė, bet ir Amerikoje likęs jos sūnus Karolis Venckus, siekiantis susitikimo su savo seniai nematyta pussesere Deimante.
Teismas sprendimo dar nepaskelbė, bet, kad ir ką jis nuspręstų, Laimutė Stankūnaitė su dukterimi yra kategoriškos: „Jokio susitikimo nebus.“
Vasario 19-ąją 17-ąjį gimtadienį švęsianti L.Stankūnaitės dukra dar nepamiršo, kaip su ja Garliavoje elgėsi tariamai ją labai mylėję giminaičiai, todėl išgirdusi, kad K.Venckus norėtų su ja susitikti, paauglė iškart pareiškė, jog jo norams nebus lemta išsipildyti.
Apie tai, kad nei teismas, nei Vaiko teisių apsaugos tarnyba neprivers jos dukters susitikti su 21 metų K.Venckumi, griežtai pareiškė ir L.Stankūnaitė.: „Nėra tarp jų jokio emocinio ryšio, nei didelio, nei mažo. Yra tik praeities nuoskaudos“, – teigė L.Stankūnaitė.
Priežasčių, dėl ko paauglė iki šiol pyksta ant pusbrolio ir kitų giminaičių, yra pakankamai.
Mergaitė negali pamiršti, kaip su ja Garliavos skandalo įkarštyje elgėsi artimi jai turėję būti žmonės ir kokias patyčias jai teko patirti Venckų ir Kedžių namuose, kuriuose kasdien skambėjo jos mamai skirti keiksmai, o ji pati buvo mokoma pasakoti apie tai, ko jos amžiaus vaikui net nederėtų žinoti.
„Jis mane uždarydavo kambaryje ir neleisdavo iš jo išeiti, mušdavo, trankydavo per pilvą“, – netrukus po to, kai buvo išvaduota iš N.Venckienės namų, tyrėjams pasakojo mergaitė.
