Toks klausimas kyla stebint karantino vis labiau spaudžiamą ir dirginamą valdančiąją koaliciją bei kitas valdžios viršūnes.
Šią savaitę Vyriausybė nutarė, kad nuo kito pirmadienio vis dėlto gali atsidaryti nedidelės nebūtinųjų prekių parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko, grožio, masažo salonai, gėlių prekyvietės.
Žadėjusi, bet nesiryžusi to padaryti anksčiau ji sukėlė pykčio ratilus ir nirštančioje visuomenėje, ir valdančiojoje koalicijoje.
Tačiau naujausias sprendimas irgi sukėlė ratilų. Labiausiai dėl to, kad atskiro įėjimo iš lauko reikalavimas leidžia atverti duris tik nedidelei daliai parduotuvių, ploto vienam lankytojui reikalavimai pernelyg griežti, be to, tokių atlaisvinimų apskritai per mažai, jie vėl esą nulemti stambiojo verslo įtakos valdžiai.
Beje, smulkųjį verslą provincijoje pradėjo ginti net įtakingas konservatorius Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas.
O Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vadovaujama Laisvės partijos lyderės A.Armonaitės, jau kuris laikas varanti autonomišką politiką, vėl sujudo aiškinti, kad duris galės atverti daugiau verslininkų, nei atrodo, – pavyzdžiui, grožio ar masažo salonai, įsikūrę ir prekybos centrų viduje.
Nepaisydami atlaisvinimų toliau bruzdėjo ir kai kurie merai, norintys, kad „švaresnėse“ savivaldybėse karantino varžtai būtų atleidžiami labiau.
Dar vienas bendro vaizdo štrichas – kilusi nauja sumaištis dėl susirgimų ir mirčių nuo koronaviruso statistikos.
Bet išties pamatiniu išmėginimu ir valdžiai, ir valstybei taps tai, kaip bus dorojamasi su karantino, kurio pabaiga skendi tolimuose ūkuose, ekonominiais ir socialiniais padariniais.
Valdantieji demonstruoja, kad tam rengiasi, – esą turi finansinių injekcijų ekonomikai švirkštus, taip pat kurpia naujos mokesčių sistemos pertvarkos planus.
Iš Finansų ministerijos viršūnių, vis dar gliaudančių šią sistemą ir besiaiškinančių, kur ir ką galima nukirpti ir prisiūti, sklinda miglotos žinios. Žinome tiktai tiek, kad pagrindinis tikslas – nukarpyti neteisybes ir nelygybes. Bet kokiu atveju žadama, kad detales išvysime Vyriausybės priemonių plane.
Žinoma, to plano taip nuolankiai, kaip plačiosios masės, negali laukti ekonomistas prezidentas G.Nausėda, todėl jis šią savaitę į avansceną iššoko su naujais mokesčių pataisų užmojais.
Šalies vadovas pasiūlė uždrausti praktiką įvesti naujus mokesčius metų pabaigoje kartu su biudžetu, įvesti pelno mokesčio lengvatas tiems darbdaviams, kurie didins darbo užmokesčio fondą daugiau nei 8 proc. per metus, ir padidinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą individualia veikla užsiimantiems žmonėms.
Daugiausia pasipiktinimo iškart sulaukė pastarasis siūlymas – juk būtent individualia veikla užsiimantys žmonės šiuo metu labiausiai kenčia nuo karantino. Tačiau Prezidentūra ginasi, kad tai būtų taikoma tik nedidelei daliai tokių žmonių – tiems, kurie per metus uždirba daugiau nei 35 tūkst. eurų.
Tuo metu lengvatai algas keliantiems darbdaviams jau pareiškė nepritariantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius M.Majauskas.
Nors Prezidentūra tikina, kad yra „labai artimame kontakte“ su Finansų ministerija, vis viena kyla bene svarbiausias klausimas: ar valdančioji dauguma ir prezidentas savo plačiais mostais ir „artimais kontaktais“ palengvins, ar priešingai – sustiprins pandemijos smūgį ekonomikai?
Ar visa tai vėl nesibaigs šnipštu ir nepaskęs politinėse rietenose ir interesų grupių kovose Seime? Juk taip atsitiko daugumai buvusių valdžių planuotų ir žadėtų „didžiųjų reformų“.
Žvelgiant į Seimą jau dabar akivaizdu, kad joks saugiklis ar atsvara galimai sumaiščiai valdančiojoje daugumoje nėra ir nebus opozicija.
Vis dar pagrindinė opozicijos jėga valstiečiai šią savaitę patvirtino, kad toliau rieda nuosmukio ir galbūt net skilimo keliu. Jie pagaliau paskelbė seniai žadėtą savo šešėlinės vyriausybės sudėtį. Tačiau jei buvo tikėtasi didžiulio teigiamo propagandinio efekto, atsitiko priešingai.
Šešėliniu premjeru apsiskelbė Seimą palikęs, tarp nemėgstamiausių šalies politikų esantis R.Karbauskis, o ne S.Skvernelis, nors pats valstiečių vedlys ne kartą žadėjo, kad šį postą užims buvęs Vyriausybės vadovas.
Negana to, tarp šešėlinių ministrų nėra nė vieno S.Skverneliui artimo politiko, o dominuoja R.Karbauskiui lojali arba tiesiog oportunistinė publika. Tiek šaltiniai partijoje, tiek S.Skvernelio aplinkoje, tiek paties buvusio premjero vieši komentarai aiškiai liudija, kad tai – naujas ir galbūt paskutinis buvusio valdžios dueto takoskyros etapas.
Ekspremjeras norėjo, kad šešėlinė vyriausybė būtų kuriama ir vėliau, ir iš visų opozicinių frakcijų atstovų, o joje būtų jo komandos narių. Tačiau R.Karbauskiui vis viena nusprendus paskirti jį šešėliniu premjeru S.Skvernelis jį pasiuntė į Naisius – ir ne taip mandagiai, kaip pats sako viešai.
Taigi dabar, kai R.Karbauskis vis dėlto nusprendė nenusileisti, neatmestina, kad S.Skvernelis vėl galvoja apie skyrybas su valstiečių lyderiu ir jo vadovaujamos partijos Seimo frakcija, tik šįkart itin rimtai.
Bet jeigu šis skilimas ir neįvyks, dabar vykstantys procesai – dar vienas ženklas to nuosmukio, kurį išgyvena ne tik valstiečiai, bet ir visas vadinamoji centro kairės politinė stovykla, kurioje taip pat yra opoziciniai socialdemokratai su „darbiečiais“.
O pakrikusi opozicija – blogas ženklas valstybei, kurios valdžia irgi ne iš darniųjų.
