Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1990 m. Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba panaikino 1948 m. įsaką „Dėl maldos namų ir vienuolynų pastatų, taip pat dėl religinių bendruomenių gyvenamųjų namų nacionalizavimo“ ir įstatymu „Dėl maldos namų ir kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms“ pradėjo restitucijos procesą. Nutarta iki 1993 m. pabaigos tikintiesiems grąžinti Prisikėlimo bažnyčios pastatą Kaune.
1992 m. Prancūzija pirmoji grąžino Lietuvai jos saugotą prieškario auksą – 2,2 tonos.
1993 m. po 55 metų pertraukos Lietuvoje vyko visuotiniai prezidento rinkimai. Juose varžėsi nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV Stasys Lozoraitis ir buvęs Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas. Rinkimuose dalyvavo 78,6 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos gyventojų. A.M.Brazauskas, surinkęs 60,1 proc. visų dalyvavusiųjų balsų, tapo penktuoju Lietuvos prezidentu.
Įvykiai pasaulyje
1876 m. Alexanderis Grahamas Bellas iš Bostono ir Elisha Gray iš Čikagos kiekvienas atskirai Amerikos patentų biurui padavė paraišką apie prietaisą, perduodantį balso garsus telegrafo principu. A.G.Bellas į biurą atvyko keliomis valandomis anksčiau, todėl kovo 7‑ąją telefono išradimo teisė buvo pripažinta jam.
1950 m. Kinija ir Sovietų Sąjunga pasirašė Draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią SSRS suteikė Kinijai kreditų ir techninę paramą pramonei plėtoti bei kariuomenei modernizuoti ir grąžino Kinijai Port Artūro ir Daliano uostus. Per kelerius metus Kinijos komunistinis režimas atkūrė šalies ūkį.
1956 m. Maskvoje prasidėjo komunistų partijos XX suvažiavimas – pirmasis, sušauktas po Josifo Stalino mirties ir pradėjęs Sovietų Sąjungoje destalinizacijos kursą.
1967 m. Meksike pasirašyta tarptautinė sutartis, pagal kurią Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros salose uždrausta bandyti, laikyti, gaminti, įsigyti ir bet kaip naudoti branduolinį ginklą.
2005 m. pradėjo veikti „Google“ bendrovės vaizdo įrašų publikavimo sistema „Youtube“.
Gimė
1404 m. – italų mokslininkas ir menininkas, vienas žymiausių Renesanso humanistų Leonas Battista Alberti. Jo iniciatyva parengti Šv.Petro bazilikos bei Vatikano rūmų rekonstrukcijos, Romos perplanavimo projektai. Suprojektavo Naujosios Švč.Mergelės Marijos bažnyčios fasadą Florencijoje. Siekė iškelti italų kalbos prestižą, manoma, yra pirmosios italų kalbos gramatikos autorius. Mirė 1472 m.
1811 m. – vokiečių filologas, lietuvių kalbos ir raštijos tyrinėtojas, vienas žymiausių prūsų kalbos tyrinėtojų Georgas Heinrichas Ferdinandas Nesselmannas. Pirmasis pavartojo terminą „baltų kalbos“, parengė lietuvių kalbos žodyną, kuris keletą dešimtmečių buvo pagrindinis lietuvių kalbos leksikos šaltinis Europos kalbininkams. Mirė 1881 m.
1819 m. – amerikiečių politikas ir leidėjas Christopheris Lathamas Sholesas. 1868 m. su kitais sukūrė rašomąją mašinėlę ir gavo patentą, vėliau jos konstrukciją patobulino, 1873 m. pardavė savo teises bendrovei „Remington Arms Company“, kuri pradėjo rašomosios mašinėlės serijinę gamybą. Mirė 1890 m.
1887 m. – kompozitorius ir dirigentas Stasys Šimkus. Mirė 1943 m.
1893 m. – valstybės veikėjas, diplomatas, Vasario 16-osios Akto signataras Kazys Bizauskas. 1941 m. sušaudytas prie Červenės.
1901 m. – rusų kino operatorius, rusų operatoriaus meistriškumo mokyklos vienas pradininkų Andrejus Moskvinas. 1953 m. nufilmavo lietuvišką filmą „Aušra prie Nemuno“. Mirė 1961 m.
1907 m. – poetas Bernardas Brazdžionis. Mirė 2002 m.
1951 m. – skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas Vladas Urbanavičius.
Mirė
269 ar 270 m. – krikščionių kunigas kankinys, paskelbtas šventuoju, Valentinas (apie 95 m.). Tikslių istorinių duomenų apie jį neišliko. Manoma, kad buvo nukankintas, nes slapta tuokdavo įsimylėjėlius – imperatorius buvo uždraudęs romėnų kareiviams tuoktis. Tradicija vasario 14-ąją švęsti Valentino dieną galėjusi susiklostyti ir vietoj popiežiaus uždraustos senovės romėnų šventės Luperkalijų, kurios švęstos vasario 14 ar 15 d. piemenų globėjo Fauno garbei.
869 m. – stačiatikių šventasis, slavų raštijos kūrėjas Kirilas (apie 42 m.). Parašė pirmąjį didelės apimties originalų poetinį tekstą slavų kalba, pirmasis slavų kalba išdėstė krikščionių dogmas. Su broliu Metodijumi išvertė iš graikų į slavų kalbą pagrindines liturgines knygas, sukūrė slavų raštą glagoliką, laikomi Europos globėjais.
