Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1386 m. Krokuvoje kartu su keliais broliais Vladislovo vardu pakrikštytas Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Kartu su juo Aleksandro vardu buvo pakrikštytas ir pusbrolis Vytautas. Šis prieš 3 metus Tepliavoje (dabar Gvardeiskas) kartą jau krikštijosi Vygando vardu.
1885 m. Tilžėje buvo įkurta pirmoji tautinė Mažosios Lietuvos lietuvių draugija „Birutė“.
1919 m. į Paryžiaus taikos konferenciją atvyko Lietuvos vyriausybės sudaryta Augustino Voldemaro vadovaujama delegacija. Kaip ir Estijos bei Latvijos delegacijos, ji konferencijoje nebuvo pripažinta kaip oficiali, priskirta prie dalyvių, kuriems leista teikti peticijas ir memorandumus.
1920 m. išleista pirmoji Lietuvos proginių pašto ženklų serija, skirta antrosioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms.
1920 m. Klaipėdos krašto valdymą perėmė prancūzų karinė valdžia. Prancūzijos generolas Dominique’as Josephas Odry vasario 17 d. įteisino vokiečių įkurtą 7 narių Darbo komitetą, pavadindamas jį Direktorija, ir paliko galioti naujajai krašto tvarkai neprieštaraujančius Vokietijos įstatymus.
1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą, pagal kurį žeme būtų aprūpinti bežemiai, mažažemiai ir kariai savanoriai. Vienas reformos sumanytojų – Mykolas Jeronimas Krupavičius – tapęs žemės ūkio ministru kartu su bendraminčiais ėmėsi šią reformą įgyvendinti.
1989 m. Kaune pašventinas atstatytas Juozo Zikaro paminklas „Laisvė“, Vilniuje ant dabartinio Signatarų namų pastato atidengta memorialinė lenta.
1990 m. Kaune įvyko Lietuvos šaulių sąjungos atkuriamoji konferencija.
1991 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Juozo Karoso gatvė pervadinta Islandijos vardu.
Įvykiai pasaulyje
1804 m. prasidėjo serbų pirmasis sukilimas prieš Turkijos valdžią. Tiesioginis postūmis sukilti buvo sausio mėn. janyčarų surengtos serbų diduomenės žudynės. Iš pradžių Karadžiordžės vadovaujami sukilėliai priešinosi janyčarų smurtui, vėliau ėmė siekti Serbijos autonomijos, kurią išsikovojo 1812 metais. 1815 m. sukilusi antrą kartą Serbija tapo pusiau nepriklausoma kunigaikštyste. Vasario 15-ąją Serbijoje švenčiama Valstybės diena.
1819 m. trečią kartą paskelbta Venesuelos nepriklausomybė – Trečioji respublika. Pirmą kartą ji skelbta 1811 m. liepos 5-ąją, bet 1812 m. ispanai šalyje atkūrė savo valdžią. 1813 m. rugpjūtį Simono Bolívaro vadovaujami respublikos šalininkai nepriklausomybę paskelbė antrą kartą, bet Antroji respublika po metų žlugo. Venesuela nepriklausomybės dieną švenčia liepos 5-ąją.
1867 m. Vienos vyrų choro draugijos salėje pirmą kartą buvo atlikta Johanno Strausso valso „Žydrasis Dunojus“ chorinė versija. Didžiulio pasisekimo jis sulaukė tik po to, kai tais pačiais metais Paryžiaus pasaulinėje parodoje buvo atlikta jo orkestinė versija.
1989 m. SSRS išvedė savo kariuomenę iš Afganistano, bet ir toliau rėmė prokomunistinį Mohammado Najibullah režimą.
1991 m. Čekoslovakija (dabar Čekija ir Slovakija), Lenkija ir Vengrija įkūrė Višegrado grupę. Jos susikūrimas simboliškai siejamas su 1335 m. Višegrado kongresu, kuriame susitiko Čekijos, Lenkijos ir Vengrijos karaliai.
Gimė
1368 m. – Šventosios Romos imperijos imperatorius, Vengrijos ir Čekijos karalius, paskutinis iš Liuksemburgų dinastijos Zigmantas I. Buvo visuotinio Katalikų Bažnyčios Konstanco susirinkimo, kuris panaikino krikščionių Bažnyčios skilimą, svarbiausias organizatorius, jo iniciatyva įvyko Lucko suvažiavimas. Mirė 1437 m.
1564 m. – italų fizikas ir astronomas, klasikinės fizikos pradininkas Galileo Galilei. Mirė 1642 m.
1906 m. – tekstilininkas Antanas Tamošaitis. Sukūrė tautinių kostiumų, tautinio ir art deco stiliaus kilimų, dekoruotų moderniai stilizuotais tautiniais raštais, nupiešė, aprašė, pagal etnografinius regionus sugrupavo lietuvių tautinius kostiumus. Mirė 2005 m.
1930 m. – poetas Algimantas Baltakis.
Mirė
1781 m. – vokiečių dramaturgas, žymiausias Šviečiamojo amžiaus vokiečių literatūros ir nacionalinio teatro kūrėjas Gottholdas Ephraimas Lessingas (52 m.).
1857 m. – rusų kompozitorius, rusų klasikinės muzikos pradininkas Michailas Glinka (52 m.).
