Našlaičių kapinėse ir Leipalingyje rasti ir atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikai

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmadienį pranešė, kad neseniai pavyko rasti ir atpažinti vienuolikos Lietuvos partizanų bei jų rėmėjų palaikus Vilniuje ir Leipalingyje.

 Našlaičių kapinėse rasti ir atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikai.<br> Lrytas.lt koliažas
 Našlaičių kapinėse rasti ir atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikai.<br> Lrytas.lt koliažas
 Vytautas Miškinis – Viesulas.<br> LGGRTC nuotr.
 Vytautas Miškinis – Viesulas.<br> LGGRTC nuotr.
 Pranciškus Prusaitis – Lapė.<br> LGGRTC nuotr.
 Pranciškus Prusaitis – Lapė.<br> LGGRTC nuotr.
 Petras Vilkelis – Barzdukas.<br> LGGRTC nuotr.
 Petras Vilkelis – Barzdukas.<br> LGGRTC nuotr.
 Petras Žakevičius – Tautmylis.<br> LGGRTC nuotr.
 Petras Žakevičius – Tautmylis.<br> LGGRTC nuotr.
 Juozas Barkauskas – Vėjūnas (vaikinas dešinėje).<br> LGGRTC nuotr.
 Juozas Barkauskas – Vėjūnas (vaikinas dešinėje).<br> LGGRTC nuotr.
 Petras Videika – Klevas.<br> LGGRTC nuotr.
 Petras Videika – Klevas.<br> LGGRTC nuotr.
 Bolius Sotnikas – Milžinas.<br> LGGRTC nuotr.
 Bolius Sotnikas – Milžinas.<br> LGGRTC nuotr.
 Antanas Šerkšnas – Bijūnas.<br> LGGRTC nuotr.
 Antanas Šerkšnas – Bijūnas.<br> LGGRTC nuotr.
Našlaičių kapinės Vilniuje<br>V.Skaraičio nuotr.
Našlaičių kapinės Vilniuje<br>V.Skaraičio nuotr.
Našlaičių kapinės Vilniuje<br>V.Skaraičio nuotr.
Našlaičių kapinės Vilniuje<br>V.Skaraičio nuotr.
Našlaičių kapinės Vilniuje<br>V.Skaraičio nuotr.
Našlaičių kapinės Vilniuje<br>V.Skaraičio nuotr.
Našlaičių kapinės Vilniuje<br>V.Skaraičio nuotr.
Našlaičių kapinės Vilniuje<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Feb 15, 2021, 8:03 AM, atnaujinta Feb 15, 2021, 3:26 PM

Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti ir identifikuoti dveji sovietinių okupantų mirties bausme nubaustų ir sušaudytų partizanų palaikai: 33 metų Vytauto apygardos Lokio rinktinės Sartų rajono štabo viršininkas Vytautas Miškinis-Viesulas (sušaudytas 1962 metais) ir 35 metų Prisikėlimo apygardos štabo aprūpinimo skyriaus viršininkas Pranciškus Prusaitis-Lapė – paskutinysis mirties bausme nubaustas partizanas (sušaudytas 1963 metais).

2019 metais Druskininkų savivaldybės Leipalingio kapinėse reekshumuoti 34 partizanų palaikai, iš jų jau atpažinti septynių partizanų ir dviejų rėmėjų palaikai, dar trijų asmenų palaikai baigiami identifikuoti.

Leipalingyje atpažinti 16 metų rėmėjas Alfonsas Bubnelis, 18 metų ryšininkas Vytautas Kauzonas, Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas 39 metų Petras Vilkelis-Barzdukas, Vytenio tėvūnijos partizanai: 21 metų Juozas Barkauskas-Vėjūnas, 21 metų Petras Žakevičius-Tautmylis, 26 metų VDU Medicinos fakulteto studentas Antanas Šerkšnas-Bijūnas, 31 metų Bolius Sotnikas-Milžinas, taip pat Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai: 19 metų Petras Videika-Klevas ir 25 metų Vladas Amšiejus-Neris.

Visi šie laisvės kovų dalyviai žuvo Leipalingio valsčiuje.

Šiame valsčiuje iš viso žuvo apie 170 partizanų ir jų rėmėjų, tačiau tik 34 iš jų kūnai rasti ir perlaidoti, o prieš dvejus metus reekshumuoti, siekiant tiksliai nustatyti tapatybes.

„Palaikai buvo reekshumuoti, sulaukus artimųjų prašymų identifikuoti žuvusiuosius. Mes ieškojome visų 170-ies žuvusiųjų asmenų artimųjų ir ėmėme jų DNR mėginius. Tai kol kas leido iš 34 reekshumuotų palaikų identifikuoti devynis kovotojus“, – pirmadienį BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento vyresnysis patarėjas Eugenijus Peikštenis.

Pasak jo, likusiųjų kovotojų palaikų Leipalingyje toliau ieškoma.

Centro generalinio direktoriaus Ado Jakubausko teigimu, partizanų palaikų reekshumacija atlikta pirmą kartą.

Keturi iš identifikuotų asmenų žuvo 1949 metų kovo 9 dieną, kai okupantai aptiko Norkūnų kaime esantį bunkerį (žuvo partizanai Bolius Sotnikas-Milžinas ir Juozas Barkauskas-Vėjūnas) ir Smališkės kaime Onos Paliutienės namuose esantį bunkerį (iš čia žuvusių atpažinti partizanai Petras Vilkelis-Barzdukas ir Petras Žakevičius-Tautmylis). Iš stipriai sudarkytų palaikų galima daryti prielaidą, kad MGB-istai į O. Paliutienės namuose esantį bunkerį buvo įmetę granatą.

1949 metų lapkričio 14 dieną agentui smogikui suorganizavus fiktyvų susirinkimą Panaros pamiškėje žuvo partizanai Vladas Amšiejus-Neris ir Petras Videika-Klevas bei du ryšininkai, iš jų atpažintas Vytautas Kauzonas.

Partizanas Antanas Šerkšnas-Bijūnas žuvo 1947 metais per čekistų surengtą pasalą Dulgininkų ir Valančiūnų kaimų sandūroje.

Jauniausio rasto pasipriešinimo dalyvio 16-mečio Alfonso Bubnelio palaikus čekistai buvo užkasę Leipalingio NKVD būstinės kieme.

Kaip sakė A. Jakubauskas, iš viso laisvės kovose žuvo 20 tūkst. partizanų.

„Daugumos palaikai nerasti iki šiol. Iš aštuonių Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio signatarų kapų šiai dienai rasti tik du. Centro pajėgomis rasti Adolfo Ramanausko-Vanago ir (...) Radviliškyje rasti bei ten palaidoti Broniaus Liesio-Nakties palaikai“, – sakė centro vadovas.

„Jono Žemaičio-Vytauto neberasime, nes, jį sušaudžius Butyrkų kalėjime Maskvoje, jo palaikai buvo kremuoti, o pelenai užkasti Donskoje kapinėse“, – pridūrė jis.

Pasak A. Jakubausko, artimiausiu meti tikimasi rasti partizanų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko palaikus.

„Centras ieško ir Juozo Lukšos-Daumanto palaikų, bet paieškos nėra lengvos, kol kas nenorime viešinti mūsų schemų, kurias nusibraižėme. (...) Džiaugiamės kiekvienu rastu partizanu, nes be eilinių pastangų nebūtų ir vadų šlovės“, – sakė jis.

Šiais metais Našlaičių kapinėse bus tęsiami archeologiniai tyrimai, Leipalingyje bus ieškoma ne tik dar nerastų palaikų bei identifikuojami jau rasti palaikai.

Trumpos rastų laisvės gynėjų biografijos:

Pranciškus Prusaitis–Lapė (1928–1963), paskutinysis mirties bausme nubaustas partizanas:

Gimė 1928 m. sausio 9 d. Grinkiškio miestelyje (dabar Radviliškio raj.), augo smulkaus ūkininko keturių vaikų šeimoje. Nenorėdamas tarnauti okupacinėje kariuomenėje 1948 m. gegužę įstojo į partizanų gretas – Kudirkos rajono R. Šukio–Jogailos būrį.

1949 m. rugpjūtį dalyvavo Užpelkių kautynėse, po mėnesio pateko į okupantų pasalą, buvo sužeistas. Po šio įvykio jam buvo suteiktas grandinio laipsnis.

1950 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirtas Jaunučio būrio vadu, dar po metų – Prisikėlimo apygardos štabo ryšių įgaliotiniu.

1952 m. vasario 16 d. P. Prūsaitis už drąsą kautynėse apdovanotas pirmos rūšies laisvės kovos 3 laipsnio kryžiumi, nuo gegužės mėn. ėjo Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinės štabo aprūpinimo skyriaus viršininko pareigas. Dėl išdavystės žuvus rinktinės vadui J. Paliūnui–Rytui pradėjo slapstytis – tai tęsėsi 10 metų.

1962 m. rugsėjo 25 d. P. Prusaitis–Lapė buvo apsuptas ir areštuotas. Po pusmečio tardymų okupantų teismas jam paskelbė mirties bausmę, o 1963 m. liepos 13 d. Vilniuje, KGB kalėjime, jis buvo sušaudytas.

2001 m. sausio 19 d. jam suteiktas majoro laipsnis, 2004 m. lapkričio 17 d. P. Prusaitis apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).

Petras Vilkelis–Barzdukas (1910–1949):

Gimė 1910 m sausio 30 d. Kmėliavos kaime (Leipalingio vls.), augo ūkininko keturių vaikų šeimoje. Baigė Viktarinos pradinę mokyklą, 1931-32 m. privalomąją karinę tarnybą atliko ulonų pulke, buvo Šaulių sąjungos narys. 1933 m. susituokė ir susilaukė aštuonių vaikų.

1944 m. rudenį įstojo į Puščios partizanų būrį (vėliau – Šarūno rinktinės I būrys).

1945 m. vasario 28 d. dalyvavo Panaros mūšyje (Merkinės vls.), 1945 m. gruodžio 15 d. – garsiajame Adolfo Ramanausko–Vanago vadovaujamame Merkinės puolime.

1946 m. balandžio 16 d. A apygardos vado J. Vitkaus–Kazimieraičio apdovanotas juostele už drąsą ir uolumą. Nuo 1947 m. spalio mėn. Šarūno rinktinės Vytenio grupės (vėliau tėvūnija) I būrio vadas. 1948 m gegužės mėn. tapo Šarūno rinktinės Vytenio grupės (tėvūnijos) vadu, rugpjūčio 15 d. jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis.

Žuvo 1949 m kovo 9 d. Onos Paliutienės sodyboje Smališkės kaime (Leipalingio vls.) įrengtame bunkeryje kartu su trimis bendražygiais priešindamasis okupantams.

1999 gegužės 20 d. Petrui Vilkeliui–Barzdukui suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).

Vytautas Kazimieras Miškinis–Viesulas (1928–1962):

Gimė 1928 m. lapkričio 3 d. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Trinkuškių kaime. Mokydamasis Salako gimnazijoje priklausė pogrindinei Salako miestelio jaunimo organizacijai, nuo 1947 m. palaikė ryšius su Vytauto apygardos Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanais. 1948 m. nuginklavo sovietinį aktyvistą ir įstojo į partizanų Laisvės būrį.

Nuo 1950 m. gegužės Vytauto apygardos Lokio rinktinės Sartų rajono štabo viršininkas. 1957 m. patikėjęs okupacinės sovietų valdžios pažadais legalizavosi ir išvyko į Krasnojarsko kraštą pas ištremtus tėvus. Sugrįžus į Lietuvą 1961 m. spalio 6 d. buvo suimtas, okupantų teismo nusteistas mirties bausme ir 1962 m. balandžio 23 d. sušaudytas Vilniaus KGB egzekucijų kameroje.

1999 m. sausio 11 d. Vytautui Kazimierui Miškiniui–Viesului suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis (po mirties).

Petras Žakevičius–Tautmylis (1928–1949):

Gimė Gryckavo kaime (Kapčiamiesčio vls.), augo siuvėjo vienuolikos vaikų šeimoje. Kapčiamiesčio progimnazijoje baigė šešias klases. 1947 m. kovo mėnesį pradėtas sekti SSRS MGB įtarus esant Kapčiamiesčio progimnazijoje veikusios Lietuvos laisvės kovotojų organizacijos nariu.

Partizanu tapo 1948 metais gegužės mėnesį, po to, kai šeimą ištrėmė dėl ryšių su partizanais. Buvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanu.

Žuvo 1949 kovo 9 d. Smališkių kaime bunkeryje kartu su tuometiniu tėvūnijos vadu Petru Vilkeliu–Barzduku.

Juozas Barkauskas–Vėjūnas (1928–1949):

Gimė Kapčiamiestyje, augo pasienio policininko šeimoje. Kapčiamiesčio gimnazijoje baigė 10 klasių. Lietuvą okupavus SSRS kariuomenei tėvas už darbą Kapčiamiesčio valsčiaus viršaičiu bei priklausymą tautininkų partijai 1945 m. buvo nuteistas 15 metų katorgos su viso turto konfiskavimu. Juozas buvo priglaustas gyventi pas gimines ir su kitais gimnazistais įsitraukė į pogrindinę veiklą.

Pradėjus grėsti suėmimui 1948 m. rudenį įstojo į partizanų būrį, vadovaujamą Felikso Jarmalavičiaus–Kielės (Dainavos apygardos Šarūno rinktinė Vytenio tėvūnija).

Žuvo 1949 kovo 9 d. bunkeryje Norkūnų kaime (Leipalingio vls.) su B. Sotniku–Milžinu.

Bolius Sotnikas–Milžinas (1918–1949):

Gimė Macevičių kaime (Kapčiamiesčio vls.), augo lenkų kariškio Jano šeimoje. Tėvas anksti žuvo, keturis vaikus vargingai augino mama. Tarpukariu Lietuvos kariuomenėje Bolius tarnavo ulonu.

1944 m. pradėjo slapstystis nuo priverstinės tarnybos okupantų kariuomenėje, greitai priėmė priesaiką ir tapo Šarūno rinktinės III būrio (vėliau – Vytenio tėvūnija) partizanu.

Žuvo 1949 m. kovo 9 d. prie Norkūnų kaimo gerai įrengtame bunkeryje su J. Barkausku–Vėjūnu.

Antanas Šerkšnas–Bijūnas (1921–1947):

Gimė Vilkanastrų kaime (Leipalingio vls.), augo vidutinio ūkininko septynių vaikų šeimoje. Baigė Leipalingio progimnaziją, vėliau mokėsi Šakių gimnazijoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete, baigė 2 kursus.

1944 m. vasarą pradėjo slapstytis nuo priverstinės tarnybos okupantų kariuomenėje. Po kelių mėnesių prisijungė prie Puščios partizanų, buvo Vytenio tėvūnijos vado Bučionio–Ąžuolo adjutantu.

Žuvo 1947 m. birželio mėn. 15 d. Dulgininkų ir Valančiūnų kaimų sandūroje per čekistų pasalą, parengtą pagal trijų Lazdijų MGB agentų parodymus.

Vladas Amšiejus–Neris (1924? –1949):

Gimė Žeimių kaime (Merkinės vls.). Buvo J.Grušausko–Siaubo (Karininko Juozapavičiaus tėvūnija) vadovaujamo būrio partizanu. Žuvo kartu su ryšininkais Z. Ašembergaite–Večkiene, Vytautu Kauzonu ir partizanu P.Videika–Klevu 1949 m. lapkričio 14 d. buvusiam partizanui B. Polockui–Tigrui, ką tik tapusiam sovietų agentu-smogiku, sukvietus fiktyvų pasitarimą dėl pagalbos neva ką tik susidūrimą su čekistais išgyvenusiems partizanams.

Petras Videika–Klevas (1930–1949):

Gimė 1930 birželio 30 d. Perlojos kaime (Nedzingės vls.), augo kelių sargo devynių vaikų šeimoje.

Kurį laiką mokėsi Perlojos pradinėje mokykloje, vėliau šeima persikėlė į Navikų kaimą (Merkinės vls.). Šeima žemės neturėjo, gyveno iš tėvo – valstybės tarnautojo pajamų.

Į partizanus priimtas, kai sulaukė pilnametystės, buvo Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Gruodžio būrio partizanu.

Žuvo 1949 m. lapkričio 14 d. Panaros miške (Merkinės vls.) kartu su ryšininkais Z. Ašembergaite–Večkiene, Vytautu Kauzonu ir partizanu Vladu Amšiejumi–Nerimi sovietų agentui sukvietus fiktyvų pasitarimą.

Vytautas Kauzonas (1931–1949):

Gimė 1931 m. balandžio 17 d. Ulčičių kaime (Merkinės vls.), augo pasiturinčių ūkininkų trijų vaikų šeimoje. Buvo vyriausias vaikas, dėl to ruošėsi paveldėti ūkį.

Baigė Ulčičių pradinę mokyklą, Liškiavos progimnaziją. Laisvalaikiu mėgo dailidės darbus, meistravo baldus.

Lietuvą užėmus sovietams, tetos, partizanų ryšininkės Zosės Ašembergaitės–Večkienės paragintas įsitraukė į partizanų ryšininkų gretas, padėjo Karininko Juozapavičiaus tėvūnijos partizanams.

Žuvo kartu su Z. Ašembergaite–Večkiene ir dviem partizanais 1949 m. lapkričio 14 d. sovietų agentui sukvietus fiktyvų pasitarimą.

Alfonsas Bubnelis (1931–1947):

Gimė ir augo Leipalingyje. Leipalingio čekistų suimtas šeimai nepaaiškinus priežasčių, namo nebegrįžo. 1991 m. jo palaikai rasti užkasti buvusios Leipalingio NKVD būstinės kieme.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar nepaprastoji padėtis sustabdys nelegalią migraciją?