Valstiečių frakcijos narys Aurelijus Veryga teigia, jog apie galimą valstiečių frakcijos byrėjimą kalbėta jau ne kartą, savo ruožtu socialdemokratas Gintautas Paluckas svarsto, jog abu partijos lyderiai ieško savo būsimo vaidmens.
Tuo metu ekspremjero vizija dėl bendro opozicinių frakcijų šešėlinio kabineto nesulaukė nei A.Verygos, nei G.Palucko palaikymo: anot pastarojo, tokia mintis – naivi ir neįmanoma.
Pakištų koją
Vertindamas nesutarimą tarp S.Skvernelio ir R.Karbauskio, valstietis A.Veryga portalo lrytas.lt laidos „Nespaudai“ metu kalbėjo, jog apie galimą partijos lyderių pasukimą skirtingais keliais spekuliuota jau ne kartą.
„Nieko naujo, kad mus bandoma laidoti anksčiau laiko. Labai gerai prisimenu praėjusią kadenciją, kai buvo sakoma, kad to meto valdančioji dauguma nesulauks ir pirmų bulvių. (...) Ėmė ir sulaukė, nepaisant to, kad mes tikrai esame skirtingi žmonės, kartais turime skirtingus požiūrius į tam tikras situacijas“, – kalbėjo A.Veryga.
Anot jo, niekas neslepia, kur, sudarant šešėlinę Vyriausybę, išsiskyrė R.Karbauskio ir S.Skvernelio nuomonės: premjero manymu, šešėlinė Vyriausybė turėjo būti formuojama kviečiant ir kitas opozicines frakcijas. Vis dėlto, A.Verygą šią idėją vertina skeptiškai.
„Kiek prisimenu ir kiek teko skaityti, ir buvusi konservatorių šešėlinė Vyriausybė neformavo jos kviesdama nei liberalų, nei kažkokių kitų partijų, jie tai darė partiniu principu, nes tai yra paprasčiau – yra partinė ideologija, tam tikros nuostatos, programa. Grindžiant tuo yra formuojama ir šešėlinė Vyriausybė“, – kalbėjo A.Veryga.
A.Veryga teigė suprantantis S.Skvernelio logiką, tačiau, anot jo, tai opozicinėms frakcijoms trukdytų išlaikyti savo identitetą: „Dabar, žinant, kad kiekviena partija ruošiasi ateinantiems rinkimams, toks sulipimas tam tikra prasme kenktų ir politinių jėgų identitetui, ir tam tikrai ideologijai kištų koją“.
Klausimai dėl ateities
Savo ruožtu socialdemokratas Gintautas Paluckas laidos metu teigė, jog S.Skvernelio vizija dėl bendros opocinių frakcijų šešėlinės Vyriausybės – naivi ir neįmanoma.
„Galiu tik paantrinti, jog Sauliaus Skvernelio bendros visų opozicinių frakcijų šešėlinės Vyriausybės vizija, matyt, yra tam tikras naivus matymas ir mąstymas, nes tai, bent mūsų požiūriu, yra neįmanoma. Mes turime truputį kitokį veiklos įsivaizdavimą – ir opozicijoje, ir žiūrint perspektyviai dėl programinių nuostatų, dėl valstybės raidos vizijos.
Akivaizdu, kad ta dvigalvė lyderystė, kuri praėjusius ketverius metus, praėjusią kadenciją, nors ir braškėdama, bet veikė, dabar, kai nebėra realių valdžios svertų, ir modeliuojama situacija dar kitai kadencijai, ji nebėra tvari. Kitaip tariant, dviejų buvusių lyderių vizijos išsiskiria ir kiekvienas po truputį dairosi, ką ir kaip daryti ateityje“, – kalbėjo G.Paluckas.
Buvęs socialdemokratų lyderis neatmeta, kad S.Skvernelio politinėje ateityje galimi įvairūs scenarijai.
„Klausydamas, ką šneka ponas S.Skvernelis savo interviu, vis palydėdamas žodžiais „Kol kas“, „Bent jau šiuo metu“, „Dabar“, matau, kad šešėlinio kabineto suformavimas yra tam tikras atskaitos taškas, ir būti gali visaip – arba toks modelis gali gyvuoti ir toliau, arba S.Skvernelis, galbūt keletas kitų parlamentarų, gali formuoti atskirą frakciją, ir tada mėginti derėtis dėl opozicijos lyderio“, – svarstė parlamentaras.
Gali veikti vieningai
Vertindamas komentarus dėl opozicijos „ištižimo“, G.Paluckas teigė, jog praėjusią kadenciją opoziciją visi kaltino „išskydimu“, tačiau dabar buvusi opozicija yra valdančioji dauguma – Lietuvoje rinkimų metu suveikia švytuoklės principas.
G.Palucko teigimu, šios kadencijos metu opozicinės frakcijos įrodė, kad gali veikti vieningai – tiek balsuojant dėl biudžeto tvirtinimo, tiek kovojant dėl opozicijos teisių.
„Jeigu bus geras pasiūlymas, arba bus mėginama spausti opoziciją, mes visi balsuosime vieningai. Tuo metu kažkokius darinius formuoti, kurių ne visoms frakcijoms reikia, mes nematome prasmės“, – kalbėjo socialdemokratas.
G.Paluckas atmeta ir galimybes artimiausiu metu sutelkti opoziciją bei sutarti dėl bendro opozicijos lyderio.
„Mintis dėl opozicijos lyderio pagrinde buvo vystoma dėl to, kad ne visos opozicinės frakcijos buvo atstovaujamos Seimo valdyboje pagal vadinamąsias kvotas – ne visi turėjo Seimo pirmininko pavaduotojus.
Tačiau šiuo metu visos frakcijos yra atstovaujamos valdyboje: turi balso teisę, galimybę surinkti informaciją, teikti siūlymus ir panašiai. Tokiu atveju opozicijos lyderio prasmė galėtų būti tik tuomet, jeigu visa opozicija turėtų kažkokius bendrus tikslus. (...) Šiuo atveju vienijančio veiksnio tikrai nėra, yra atskiri siūlymai, kurie surenka opoziciją kartu“, – kalbėjo G.Paluckas.
Praeitos kadencijos metu dalis politikų prognozavo, kad valdančioji dauguma, ilgai netrukusi, subyrės. O ar dabartinė valdančioji dauguma išgyvens iki pandemijos pabaigos?
„Galiu tik pasakyti, kad matant vidinius prieštaravimus ir vidinę konkurenciją, tikrai ne kartą valdantieji ateis į opoziciją, prašydami ištiesti pagalbos ranką priimant sprendimus. Ir jeigu tai bus valstybiniai sprendimai, reikalingi, aš manau, kad opozicija (ranką – aut.past.) išties, jeigu ne – matysime tai, ką jau esame matę: balsų trūkumą“, – prognozavo G.Paluckas.
