Taip galima parypauti šią savaitę paaiškėjus, kad interneto piratai pavogė ir pardavinėja šimtų tūkstančių automobilių nuomos „CityBee“ ir pažinčių svetainės darnipora.lt naudotojų duomenis.
„CityBee“ vadovai ir valstybės pareigūnai ramina, jog kelerių metų senumo duomenys ne tokie išsamūs, kad jais naudojantis būtų galima apvogti pačius žmones.
Bet kokiu atveju tai priminimas, kad kiekviena lazda turi du galus. Ypač ši, kuria ir Lietuva, ir visas pasaulis gelbėjasi pandemijos laikais.
Visuotinė internetizacija, žadanti aukso amžių su ja susijusiam verslui, tokį pat amžių žada ir šių vandenų piratams.
Šią savaitę buvo galima parafrazuoti ir kitą liaudies išmintį – neduokdie, jei prie maro ir bado dar prisidės karas.
Mat ekonomikos nuosmukio fone, atrodo, užvirs kova tarp valdančiųjų konservatorių ir prezidento G.Nausėdos, kurios arena turėtų tapti Seimas ir Konstitucinis teismas (KT).
Taip niūriai pranašauti skatina tai, kad plieninę pirštinę į prezidento langus pagaliau metė premjerė I.Šimonytė.
Iki šiol ji lyg ir buvo linkusi laikytis nuošaliau nuo visų pozicinių ar žvalgomųjų valdančiųjų ir Prezidentūros apsišaudymų.
Bene smarkiausiai šaudytasi dėl to, kas gi turi vykti į Europos Vadovų Tarybą (EVT) – prezidentas ar premjerė.
G.Nausėda neketino ir neketina atiduoti to kelialapio, kurį daugiau kaip prieš dešimtmetį iš konservatorių premjero A.Kubiliaus be ceremonijų pasiėmė prezidentė D.Grybauskaitė, o vėlesni premjerai su tuo sutiko ne mažiau nuolankiai.
Natūralu, kad G.Nausėdos ir konservatorių santykiams aštrėjant visu frontu parengiamoji ugnis pastaruoju metu šiame bare stiprėjo, o nuo viešų pareiškimų pamažu pereinama prie veiksmų.
Antai Seimo naujokas konservatorius M.Maldeikis paskelbė pradedąs Seime diskusijas apie tai, kaip reikėtų pagaliau užpildyti šią aiškiai nereglamentuotą prezidento ir premjero galių balanso spragą – ir Seimo priimtais įstatymais, ir KT sprendimu.
Apie tai vis griežčiau kalba ir konservatorių veteranai. A.Kubilius paskelbė, kad G.Nausėda savo patirtimi ir kompetencija nė iš tolo negali prilygti I.Šimonytei, jo noras atstovauti valstybei EVT yra tik tuščios ambicijos, o siekis diktuoti Vyriausybei – noro būti monarchu išraiška.
Buvęs dešiniųjų lyderis net paragino „europeizuoti“ Prezidentūrą, kuri esą dabar yra labiausiai nutolusi nuo europinių standartų.
Anksčiau I.Šimonytė buvo sakiusi, kad EVT klausimas jai nėra svarbus, ir tarsi laikėsi nuošaliau nuo šių susirėmimų – taip pat ir G.Nausėdai vis kritikuojant Vyriausybę ir sveikatos apsaugos ministrą A.Dulkį dėl vakcinavimo planų, pandemijos valdymo ir komunikacijos su visuomene problemų.
Tačiau šią savaitę premjerė pagaliau kirto atgal.
Interviu portalui delfi.lt I.Šimonytė pareiškė, kad spraga, kurią užpildo „paprotinė teisė“, yra rimta problema.
I.Šimonytės teigimu, A.Kubilius padarė klaidą, leidęs priskirti ES reikalus užsienio politikai, o tuo, tarsi lemiamu argumentu, naudojasi prezidentas.
Negana to, jis netgi nėra aiškiai ir pagrįstai valstybės įgaliojamas vykti į EVT.
Dar vienas I.Šimonytės argumentas – EVT dominuojantys valstybių premjerai yra glaudžiai susiję su savo šalių ir europinėmis partijomis bei jų politika, taigi G.Nausėda esą iškrinta ir iš šio konteksto. Vadinasi, šiuos reikalus, kaip ir anksčiau, turėtų koordinuoti Vyriausybės kanceliarija, o ne prezidentas ir jo komanda.
Bet kaip tai pasiekti, jei G.Nausėda kategoriškai atmeta galimybę, kad premjerė bent retkarčiais galėtų nuvykti į EVT?
Kol kas I.Šimonytė neatskleidė, kaip tai įsivaizduoja, ir pasakė tik tiek, kad reikia diskutuoti.
Iškalbinga, kad tą pačią dieną premjerė kategoriškai atmetė ir kelis G.Nausėdos mokesčių pakeitimo pasiūlymus, kuriuos jis neseniai paskelbė norėdamas neatsilikti nuo savąją mokesčių pertvarką patyliukais planuojančių valdančiųjų.
Akivaizdu, kad priešgyniaudama šalies vadovui premjerė greičiausiai turėjo galvoje politinės galios svertus Seime – kaip ir kiti konservatorių atstovai, kurie kalba apie kreipimąsi į KT.
Šiaip ar kitaip, jeigu Seime vis dėlto prasidės konkretus judėjimas dėl to, kad reikėtų keisti prezidento veiklą bei jo santykius su vykdomąja valdžia reglamentuojančius įstatymus ir dėl to kreiptis į KT, turėtų užvirti dar neregėtos grumtynės.
Prezidentūra greičiausiai stengsis ne tik į savo pusę patraukti opoziciją, bet ir išbalansuoti valdančiuosius – galbūt suskaldyti liberalus ir konservatorius, o gal net ir pačius konservatorius.
Tiesa, kai kurie dešinieji politikos užkulisiuose pučiasi, kad jie vis dėlto gali rimtai išgąsdinti G.Nausėdą ir jo komandą.
Labiausiai, esą tuo, kad jei prezidentas geruoju neatiduos kelialapio į EVT premjerei ir žūtbūtinai kausis iki paskutinės KT sprendimo raidės, gali prisižaisti net iki apkaltos.
Aiškinama, jog ministrų kabinetui palankų KT sprendimą Seimas esą gali vertinti kaip pagrindą kaltinti šalies vadovą, kad jis, uzurpuodamas Vyriausybės teises ir galias, laužo Konstituciją.
Suprantama, tikimybė, kad valdančiųjų ir Prezidentūros karas įsiliepsnos net iki apkaltos, šiuo metu yra kone niekinė.
Tačiau netgi tokios užkulisinės kalbos neblogai parodo valdžios viršūnėse tvyrančias nuotaikas ir atmosferą.
