Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos laukia atsakingas darbas išlaikyti ir plėsti turimus ryšius. „Turime daryti viską, kad su JK užmegztume naujus santykius, o dabar turėsime įdėti daug pastangų ir veikti kūrybiškai, kad šiuos santykius pavyktų pakelti į strateginį lygmenį“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad anksčiau tai buvo tarsi duotybė.
150 tūkst. lietuvių tapo nuolatiniais gyventojais
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad vertybine, ekonomine ir žmogiškąją prasme JK liko Europoje: „Mums JK – ne trečioji ir ne užsienio šalis. Lietuvoje matome ir jaučiame tvirtą JK įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui. Nepaisant išsaugotų tamprių ryšių, „Brexit“ palietė mūsų piliečių, gyvenančių JK, gyvenimus. Lietuvos piliečių teisių apsauga nuo derybų pradžios buvo svarbiausias mūsų prioritetas ir pasiekta, kad mūsų piliečiai nebūtų diskriminuojami mokslo, darbo ar kitose srityse.“
Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad yra net 150 tūkstančių piliečių, kuriems suteiktas nuolatinių gyventojų statusas, o laikiną leidimą gyventi turi 40 tūkstančių lietuvių. Kalbėdama apie bendrus derybų pasiekimus, ji įvardijo, kad gal dabartinė situacija ir nėra tokia, kad abi pusės yra laimėtojos, bet nėra ir taip, kad abi būtų pralaimėtojos.
Būtina stiprinti mokslo bendradarbiavimą
Klabėdama apie „Brexit“ pasekmes, Lietuvos prezidento patarėja užsienio klausimais Asta Skaisgirytė teigė, kad JK pasitraukė iš ES, bet ji lieka Europoje ir NATO. „Turime daug bendrų temų, tai ne tik kietoji gynyba, bet ir veikimas kartu prie hibridines grėsmes ir kovą su melagienomis“, – sakė ji ir pridūrė, kad nemažiau svarbi bendradarbiavimo kryptis – ekonominiai santykiai, prekybiniai ryšiai.
„Esame suinteresuoti stiprinti ryšius su JK universitetais ir kompetencijų centrais. Sinergija ir bendradarbiavimas tarp mokslininkų turėtų duoti daugiau vaisių, mano nuomone, šis potencialas nėra tinkamai išnaudojamas“, – kalbėjo A.Skaisgirytė. Anot jos, būtina daryti viską, kad JK įsikūrė lietuviai išlaikytų savo ryšius su Lietuva.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tikino, jog derybos itin išvargino abi puses, tačiau rezultatai išties džiuginantys.
„Ši Vyriausybė ir savo programoje yra numačiusi tikslus ne tik stiprinti Lietuvos aktyvų dalyvavimą ES, tačiau ir ryšių su JK stiprinimą. Tai priklausys nuo abiejų pusių, ir tikimės, kad per kelis metus mums pavyks tą strateginę partnerystę sukurti.
Buvimas kartu derybose su visa Europos Sąjunga buvo teisingas apsisprendimas ir vienintelis įmanomas apisprendimas. Derybos buvo labai sunkios ir varginančios abiems pusėms, ir džiaugiamės, kad per tuos ketverius su puse metų buvo išlaikyta vienybė tarp visų ES valstybių narių, buvo išlaikytas solidarumas vieni kitų atžvilgiu.
Kartu buvo išlaikyta ir ta strateginė kantrybė, kurios labai reikėjo šiuo be galo sudėtingu laikotarpiu. Ir kartu, labai svarbu, kad buvo išlaikyta pagarba Jungtinei Karalystei kaip partnerei, su kuria visi kartu derėjomės“, – sakė A.Pranckevičius.
Pasak jo, Lietuvos tikslas šiuo metu yra prisitaikyti prie naujų sąlygų ir stiprinti ne tik ekonominius, bet ir politinius ryšius su Jungtine Karalyste.
„Aišku, kad pats susitarimas nepakeičia Jungtinės Karalystės buvimo Europos Sąjungoje. Natūralu, kad daug kas keisis. Didžiulis laimėjimas, kad pavyko suderėti, jog nebelieka nei muitų, nei kvotų, ir tai yra labai svarbi pergalė abipusei prekybai. Tačiau aišku, kad nuo sausio 1 dienos nustojo galioti laisvas žmonių judėjimas. <...> Taip pat laisvas prekių judėjimas jau dabar nebėra toks laisvas.
Matėme ir ilgėjančias eiles, ir papildomas patikros procedūras, kurios sunkina prekybą tarp abiejų pusių. Čia mūsų, kaip Lietuvos interesas, kad kuo mačiau būtų kliūčių ir barjerų, kad kuo daugiau galėtumėme naudotis šia nauja era mūsų santykiuose ne silpninti, bet stiprinti ekonominius ir politinius ryšius“, – kalbėjo užsienio reikalų viceministras.
„Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“
Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros ministerijos (FCDO) ministrė Europos kaimynystei ir Amerikai Wendy Morton teigė, kad glaudus bendradarbiavimas tarp JK ir Lietuvos išliks ir po „Brexit“ proceso
„Prieš trisdešimtmetį JK pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir atkūrė diplomatinius santykius. Per šį laiką sukūrėme tvirtus ryšius, dabar jie stipresni nei kada nors anksčiau. Daug lietuvių dirba JK ir prisideda prie jos ekonomikos plėtros“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad itin svarbi ir saugumo tema: „Jūsų saugumas yra mūsų saugumas.“
W. Morton atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra svarbi JK partnerė kalbant apie kovą su žmogaus teisių pažeidimais ir stebint bei reaguojant į situaciją kaimyninėje Baltarusijoje. „Žvelgdami į ateitį, turime daug galimybių bendradarbiauti, kad kurtume geresnį pasaulį“, – sakė ji.
