Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi patariamosios ekspertų tarybos – vieną praėjusių metų pabaigoje subūrė prezidentas Gitanas Nausėda, kitą – vos ėmus dirbti naujai Vyriausybei sukvietė premjerė Ingrida Šimonytė.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pandemijos valdymas, pasitelkiant būrį autoritetingų specialistų, jau peraugo į tikrus „sostų karus“ dėl to, kas yra valstybės šeimininkas.
Pataria 39 ekspertai
Viešai buvo skelbta, kad prezidento iniciatyva suformuota COVID-19 pandemijos valdymo ekspertų grupė vertins ir teiks atsakingoms institucijoms rekomendacijas dėl viruso plitimo stabdymo. Taip pat buvo nurodoma, kad ši sveikatos ekspertų taryba sieks užtikrinti, kad pandemijos valdymo planai būtų efektyviai įgyvendinti, formuojantis naujai valdančiajai daugumai ir keičiantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybei.
„Viruso plitimo valdymui skirtus sprendimus būtina paremti pagrįsta analize ir duomenimis bei kitų šalių gerąja praktika. Taip pat svarbu šią analizę viešinti ir aiškiai komunikuoti visuomenei, kad žmonės suprastų ir pasitikėtų priimamais sprendimais“, – yra sakęs prezidentas G. Nausėda. Prezidento suburtą tarybą sudaro 27 ekspertai, suskirstyti tris temines darbo grupes. Jų pavardžių sąrašas skelbiamas Prezidentūros tinklalapyje.
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta naujienų agentūrai ELTA praėjusių metų lapkritį yra sakęs, kad ši taryba Prezidentūrai yra priskiriama laikinai, vėliau ji bus priskirta naujajai Vyriausybei.
Premjerės suburtoje nepriklausomų ekspertų taryboje yra 18 įvairių sričių specialistų pavardžių. Tiesa, penki ekspertai įrašyti į abiejų tarybų sudėtis, tačiau iš abiejų tarybų sausio pabaigoje pasitraukė Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.
Aiškinasi, kas valstybės šeimininkas
„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris taip pat priminė, kad prezidento suburta taryba turėjo veikti tik keičiantis valdžioms.
„Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pradėdamas darbą aiškino, kad ši taryba jau kraunasi lagaminus ir baigia darbą, bet netrukus Prezidentūra tai paneigė ir pranešė, kad taryba vis tik darbus tęs, ji labai reikalinga ir niekas čia nesibaigia“, – kalbėjo jis.
Anot apžvalgininko, visa ši situacija puikiai atskleidžia santykius tarp Vyriausybės ir Prezidentūros: „Akivaizdu, kad iš Prezidentūros pusės ši situacija pasitarnauja viešiesiems ryšiams ir politiniam konfliktui. Prezidentas rungtyniauja su premjere dėl to, kas čia pagrindinis valstybės šeimininkas. Aiškinamasi, kas yra ne tik kovotojas su pandemija, bet ir pagrindinis šalies vairininkas ir akivaizdu, kad G.Nausėda siekia juo būti“.
V.Bruveris juokavo, kad situacija gal būtų „pusę bėdos ir būtų galima žiūrėsi su ironija“, nes tai nieko naujo politikoje, juo labiau, kad kad net aukščiausius postus užimantys politikai dažnai dažnai taip kovoja dėl įtakos, bet prie Prezidentūros veikianti taryba išbalansuoja vykdomosios valdžios darbą ir visos valdžios komunikaciją su visuomene.
„Kadenciją baigiantis ministras Aurelijus Veryga konstatavo, kad prezidento taryba dubliuoja tam tikrus dalykus ir paprasčiausiai trukdo vykdomajai valdžiai dirbti. Kas dėl komunikacijos, tai dvi tarybos ir, kai kiekviena jų po kitos institucijos vadovo sparnu, visuomenei darosi sunkus suvokti, kokia yra pagrindinė žinia“, – kalbėjo jis.
Pasak V.Bruverio, gal šioje situacijoje ir būtų galima vadovautis liaudies išmintimis, kad „dvi galvos yra geriau nei viena“ ar „kur du stos, tai daugiau padarys“.
„Gal kuo daugiau išminčių ir ekspertų, tai geriau, bet tokios tarybos yra ne diskusijų klubas. Yra politinės institucijos, politiniai lyderiai ir politinis situacijos valdymas. Akivaizdu, kad iš vieno iš lyderių, G.Nausėdos pusės, vyksta politinių viešųjų ryšių žaidimas. Tai yra nekonstruktyvu“, – įsitikinęs apžvalgininkas.
Politologė: „Tai tam tikras nesusipratimas“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė, kad situacija, kai ir prezidentas, ir premjerė subūrė dvi atskiras ekspertų tarybas, nėra įprasta: „Tai tam tikras nesusipratimas, nes prezidento suburta ekspertų komanda turėjo užpildyti tam tikrą susidariusį vakuumą valdžių keitimosi laikotarpiu.
Ši taryba turėjo būti tam tikra alternatyva, pateikianti vertinimus, kad išgirstume dar vieną nuomonę. Žmonėms dabar nėra aišku, kodėl šis darinys išliko, kai Vyriausybė turi savo komandą šiems klausimams spręsti“, – svarstė ji ir pridūrė, kad kyla klausimas, ar tarp dviejų sveikatos ekspertų tarybų veiklų nėra dubliavimosi ir kodėl Prezidentūra toliau išlaiko savo komandą.
Atsakymas, anot politologės, gana paprastas: nenoras pasitraukti iš pandemijos valdymo klausimų sprendimo lauko ir noras dalyvauti vykstančiuose procesuose. „Tai, matyt, Prezidentūros pozicija, neatsisakyti sukurtos idėjos, nes tai leidžia likti įvykių centre ir apie tai kalbėti, nors žmonėms susigaudyti, kokie ekspertai, kam ir ką patarinėja – sudėtinga“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
„Situacija, turime pripažinti, keista. Kad ir kaip bebūtų, sprendimus turi priiminėti politikai. Labai gerai, kai jie girdi ekspertų nuomonę, bet atsakomybė už priimtus sprendimus visuomet teks politikams“, – aiškino ji ir pridūrė, kad tarybos darbo tęsimas ir puikus būdas pasigerinti savo įvaizdį, mat kalbėti kartu su autoritetingais ekspertais yra gana patogu, o sprendimus priimti tenka Vyriausybei.
Pasak politologės, prezidentas yra gana saugioje pozicijoje. „Jis gali siūlyti, bet jis nepriima sprendimų, o tai reiškia, kad jis neprisiima atsakomybės už tuos prisiimtus sprendimus. Prezidento atsakomybė, piliečių akyse yra labai netiesioginė, o piliečiai visuomet žiūri į Vyriausybę ar Seimą, jei tai būna šios institucijos sprendimai.
Prezidentui tai yra tam tikra komforto zona, kai galima parodyti ir tam tikrą aktyvumą, bet kartu suprantama, kad neteks priiminėti sprendimų, kurie gali lemti tolesnį žmonių gyvenimą. Dabartinė situacija leidžia Prezidentūrai būti matomam, aktyviam“, – sakė R.Urbonaitė ir patikslino, kad Lietuvoje žmonės tikisi matyti ne butaforinį, o aktyvų prezidentą, tačiau reikia suprasti, kad net ir būdamas labai aktyvus prezidentas, jokių sprendimų nepriima.
„Prezidento veiklos sritys yra šiek tiek kitokios ir vidaus politikoje turimi instrumentai yra labai riboti. Prezidento galios nėra didelės, ypač kai kalbame apie jo veikimą Vyriausybės darbe. Nors kažkas pasakytų, kad šiandien yra svarbiau dirbti valstybei, nebūkime naivūs, tokie dalykai visuomet vyko ir vyks“, – kalbėjo ji.
