Lietuviams vis labiau bijant „Brexit“ pasekmių – paaiškinimas, kokių garantijų galima tikėtis

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė konferencijos Seime metu pateikė atsakymus į dažniausius Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems, ir iš šios šalies grįžusiems lietuviams kylančius klausimus dėl socialinių garantijų po „Brexit“.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė konferencijos Seime metu pateikė atsakymus į dažniausius Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems, ir iš šios šalies grįžusiems lietuviams kylančius klausimus dėl socialinių garantijų po „Brexit“.<br> lrytas.lt koliažas.
 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė konferencijos Seime metu pateikė atsakymus į dažniausius Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems, ir iš šios šalies grįžusiems lietuviams kylančius klausimus dėl socialinių garantijų po „Brexit“.<br> lrytas.lt koliažas.
 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė konferencijos Seime metu pateikė atsakymus į dažniausius Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems, ir iš šios šalies grįžusiems lietuviams kylančius klausimus dėl socialinių garantijų po „Brexit“.<br>V.Balkūno nuotr.
 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė konferencijos Seime metu pateikė atsakymus į dažniausius Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems, ir iš šios šalies grįžusiems lietuviams kylančius klausimus dėl socialinių garantijų po „Brexit“.<br>V.Balkūno nuotr.
Monika Navickienė.<br>T.Bauro nuotr.
Monika Navickienė.<br>T.Bauro nuotr.
Monika Navickienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Monika Navickienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Monika Navickienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Monika Navickienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2021-02-25 20:45, atnaujinta 2021-02-26 06:12

„Siekiant apsaugoti piliečių teises ir užtikrinti jų teisėtus lūkesčius, Išstojimo susitarime numatyta, kad asmenims, kurie pereinamojo laikotarpio pabaigoje – iki 2020 m. gruodžio 31 d. – gyveno arba dirbo Jungtinėje Karalystėje (JK), ir kurie lieka ten dirbti ar gyventi pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, socialinės apsaugos išmokos ir toliau bus skiriamos pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.

Taigi, lietuvių, kurie nusprendė pasilikti JK po pereinamojo laikotarpio, socialinės apsaugos teisės, įgytos JK, lieka užtikrintos visa apimtimi, kaip ir lietuvių, dirbančių ar gyvenančių kitose ES valstybėse“, – kalbėjo M.Navickienė.

Asmenys pagal Išstojimo susitarimą įgytas teises turi tol, kol patenka į Išstojimo susitarimo taikymo sritį, t.y. neribojama laike.

„Šios nuostatos apima visas socialinio draudimo išmokas ir pensijas, taip pat šalpos pensijas, tikslines kompensacijas, išmokas vaikams, laidojimo pašalpas, sveikatos apsaugą – visos iki 2020 m. gruodžio 31 d. paskirtos išmokos bus mokamos iki teisės į išmoką pabaigos, tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iki „Brexit“.

Nustatant teisę į išmoką, bus sumuojamas ES ir JK įgytas stažas, o Išstojimo susitarimas užtikrina ir lietuvių, kurie iki 2020 m. gruodžio 31 d. grįžo į Lietuvą, JK įgytas teises. Taigi, JK įgytas stažas bus įskaitomas nustatant teisę į socialinio draudimo išmokas Lietuvoje, o JK mokės pensijas už savo stažą, kuris buvo įgytas toje šalyje“, – aiškino ministrė.

Naujasis susitarimas

Naujasis Prekybos ir partnerystės susitarimas įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d. Ministrė pateikė pagrindinius principus.

M.Navickienės teigimu, darbuotojas draudžiamas socialiniu draudimu toje valstybėje, kurioje dirba, o ekonomiškai neaktyvūs asmenys draudžiami pagal gyvenamąją vietą. „Jei asmuo dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai ES ar JK, socialinio draudimo įmokas jis mokės tik vienos valstybės už visą savo veiklą“.

„Taip pat Lietuvos piliečiams, išvykusiems į JK po 2021 m. sausio 1 d., bus užtikrintos lygios teisės beveik dėl visų išmokų, kurioms ES teisės aktai buvo taikomi iki „Brexit“, – teigė M.Navickienė.

Nustatant teisę į išmokas, bus sumuojamas ES ir JK įgytas stažas, o pensijas kiekviena valstybė mokės už joje įgytą stažą.

Bus taikomas išmokų eksportas: vienoje valstybėje paskirtos išmokos mokamos kitoje valstybėje gyvenančiam asmeniui, tačiau tai netaikoma nedarbo išmokoms ir netekto darbingumo pensijoms.

Kas keičiasi nuo 2021 m. sausio 1 d.?

Šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos ir išmokos vaikams bus skiriamos pagal Lietuvos ar Jungtinės Karalystės nacionalinius įstatymus.

Tikslinės kompensacijos nebus eksportuojamos į Jungtinę Karalystę, jei asmuo išvyksta po 2021 m. sausio 1 d.

Lietuva nemokės išmokos vaikams už Jungtinėje Karalystėje gyvenančius vaikus, taip pat nebus vertinama, ar vaiko tėvai dirba ar gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Jungtinė Karalystė pirmus 5 metus nuo atvykimo nemokės išmokų vaikams už Jungtinėje Karalystėje kartu gyvenančius vaikus.

Lietuvoje nedarbo išmokas gaunantys asmenys negalės vykti ieškoti darbo į Jungtinę Karalystę ir toliau gauti nedarbo išmokos Lietuvoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.