„Laikas juda viena kryptimi – iš dabarties į ateitį, deja, prokurorui jis šokinėjo ir į praeitį“, – kalbėjo politikas, jam pareikštuose kaltinimuose įžvelgęs keletą neatitikimų.
„Jei byloje minimų įvykių laikas neatitinka, matosi, kad tai yra klaida arba specialus suklydimas“, – sakė V.Gapšys.
Byloje – per daug detalių
Jo teigimu, dalis pokalbių, kurie esą patvirtina, kad jis vykdė tuomečio koncerno „MG Baltic“ valdybos nario Raimondo Kurlianskio prašymus ir už tai gavo atlygį, jau nebegalėjo nieko pakeisti – įvykiai, apie kuriuos kalbėta, jau buvo įvykę.
V.Gapšio nuomone, į didžiulę bylą tyčia sumesta daugybė informacijos – taip joje lengva pasimesti ir susidaro įspūdis, kad vieni įvykiai su kitais kažkaip susiję. „Iš tiesų jie visai nesusiję“, – teisme tvirtino V.Gapšys.
„Detalėse yra paskendusi tikrovė“, – teisėjų kolegijai aiškino kyšininkavimu kaltinamas „darbietis“.
Turėjo paveikti Seimo pirmininkę
Kaip vieną detalių jis minėjo byloje užfiksuotą tuomečio politiko Žilvino Padaigos pokalbį su R.Kurlianskiu: „Ten lyg akivaizdžiai su R.Kurlianskiu kalbama kaip su Lietuvos sveikatos tarybos atstovu, bet prokuroras parašė, kad tai susiję su koncernu „MG Baltic“.
Politinės korupcijos byloje kaltinimai V.Gapšiui prasideda nuo kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos projekto, kuris Seime buvo svarstomas 2015 metų gegužę-birželį. Šio kelio rekonstrukcija turėjo būti bendras verslo ir valstybės projektas.
V.Gapšys kaltinamas tuo, kad pažadėjo R.Kurlianskiui paveikti tuometę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, kad ji kelio Vilnius-Utena projekto svarstymą įtrauktų į Seimo posėdžio darbotvarkę. Jis kaltinamas ir pažadais balsuoti už šį projektą ir įkalbėti tai padaryti Darbo partijos frakcijos narius.
Užfiksavo du pokalbius
Byloje yra du slapta įrašyti pokalbiai, kuriuose V.Gapšys ir R.Kurlianskis kalba apie šį projektą. V.Gapšio teigimu, abu jie vyko jau po to, kai projektas buvo apsvarstytas Seime.
V.Gapšys prisiminė, kad Darbo partijos frakcija su kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos projektu buvo supažindinta dar 2014 metais.
„Darbiečiams“ jis pasirodė per brangus, todėl V.Gapšys kreipėsi į teisininkus, dirbusius su panašiais projektais. Jie paaiškino, kad perskaičiavus palūkanas ir įvertinus kitas sąlygas, projekto kainą buvo galima sumažinti 5,7 milijono eurų (tuomet 20 mln. litų).
Kaina atrodė per didelė
Jo teigimu, kelio statybos darbams buvo planuota skirti apie 100 mln. eurų, o jo priežiūra būtų kainavusi 169 mln. eurų. Projektą rengusiai darbo grupei pasiūlymas mažinti kainas buvo nepriimtinas.
„Gaila, bet Seime atsirado vienas užsispyrėlis, kuris pasakė, kad nebalsuos, jei šis projektas bus stumiamas buldozeriu. Tas užsispyrėlis buvau aš ir visa tai virto byla prieš mane“, – teisme kalbėjo V.Gapšys.
Jis pasakojo, jog Seime pradėjo sklisti kalbos, kad „darbiečiai“ vistiek bus palaužti, nes kai įvyks kokia eismo nelaimė, kaltė krisianti jiems.
Tuomet buvo pasiektas susitarimas, kad kelią reikia rekonstruoti, bet kartu būtų numatyta, kad tvarkyti kitiems rajonų keliams bus skirta 70 mln. eurų.
Pirma balsavo, po to tarėsi?
Balsavimas dėl pritarimo šiam projektui vyko 2015 metų rugsėjo 17 d. – visi 14 Darbo partijos frakcijos narių balsavo „už“.
„Kad frakcija pritars projektui, buvo aišku gerokai anksčiau iki pokalbio su R.Kurlianskiu“, – aiškino V.Gapšys.
Su R.Kurlianskiu jie kalbėjosi beveik po mėnesio – spalio 14-ąją. V.Gapšio teigimu, šio pokalbio metu verslininkas jo neprašė nei balsuoti už galutinį kelio rekonstrukcijos projektą, nei paveikti kitų frakcijos narių.
„Kam daryti poveikį, jei frakcijos pozicija jau buvo aiški iš viešosios erdvės?“, – svarstė V.Gapšys, anksčiau teismui pateikęs net to metų laikraščių straipsnius, kur buvo rašoma, kad Darbo partijos frakcija pritaria projektui.
Prašymas baigiasi klaustuku
Šio pokalbio metu R.Kurlianskis pasakė: „Jei bus proga, paklausk Loretos (Graužinienės (red.) ar yra koks planas įtraukti Uteną į balsavimą?“
„Iš perklausyto įrašo akivaizdu, kad R.Kurlianskis norėjo paklausti, bet kriminalinės žvalgybos protokole nėra klaustuko. Prokuroras kaltinamajame akte pats įrašė klaustuką, bet tai įvardijo prašymu“, – stebėjosi V.Gapšys.
Jis teigė šios R.Kurlianskio frazės nesuvokęs niekaip kitaip, tik kaip klausimą: „Manęs dažnai klausdavo informacijos apie Seimo planuojamus darbus. Dažnai žmonės klausia tik iš smalsumo, o aš nesigilindamas dažnai ir atsakau. Šitas klausimas man nebuvo jokia išimtis“.
Tuomet jis teigė net neabejojęs, kad klausimas dėl kelio Vilnius-Utena bus įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę, nes valdančioji dauguma tam jau buvo pritarusi ir nebebuvo jokių kliūčių.
„Turi būti įtrauktas, aš paklausiu“, – R.Kurlianskiui atsakė V.Gapšys.
Dviem sakiniais apie kelio Vilnius-Utena projektą buvo užsiminta ir kito jų susitikimo metu, lapkričio mėnesį.
„Kaip šis klausimas galėtų būti susijęs su parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“ arba nuolaida reklamai LNK televizijoje?“ – paklausė V.Gapšys ir pats atsakė: „Čia nėra ir nebuvo jokio ryšio“.
Vieni skubino, kiti stabdė
Pagal kriminalinės žvalgybos protokolus, spalio 14-ąją susitikę V.Gapšys su R.Kurlianskiu nė žodžiu neužsiminė apie Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, kurias šio pokalbio išvakarėse – spalio 13-ąją buvo pateikęs tuometis Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis.
V.Gapšys kaltinamas tuo, jog R.Kurlianskiui pažadėjo balsuoti už Š.Gustainio užregistruotą Vartojimo kreditų įstatymo projektą.
Kaltinime teigiama, jog V.Gapšys pažadėjęs paveikti tuometį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Petrą Narkevičių, jo pavaduotoją Bronių Bradauską bei kitus komiteto narius, kad Pelno mokesčio įstatymo svarstymas iš 2015 metų Seimo rudens sesijos būtų perkeltas į 2016 metų pavasario sesiją ir pradėtų galioti kuo vėliau. Tuo metu Finansų ministerija siekė, kad šis įstatymas būtų pakoreguotas skubos tvarka.
Slapta įrašytuose pokalbiuose užfiksuota, jog apie Vartojimo kreditų įstatymą V.Gapšys su R.Kurlianskiu kalbėjosi dar 2015 rugsėjo 28-ąją. Tuomet Seimo narys skundėsi, kad „B.Bradauskas šoka į eterį ir baisiai skubina“.
R.Kurlianskis į tai nieko neatsakė. Visame puslapyje iššifruotų pokalbių vietoj R.Kurlianskio žodžių – tik daug kartų įrašyta: „Hmm...“.
„Kalbėjau aš, nes man tai buvo aktualu, aš buvau darbo grupės narys. R.Kurlianskis manęs tik klausėsi“ – savo monologą aiškino V.Gapšys. Šį pokalbį viename teismo posėdžių yra bandęs pakomentuoti ir R.Kurlianskis. „Dabar cituoju savo kalbą: „Hmm... hmm... hmm...“
