A.Dulkiui nuolat kartojant, kad karantino atlaisvinimą galėtų paspartinti platesnis gyventojų testavimas dėl koronaviruso, situacija ne tik negerėja, bet netgi smarkiai prastėja.
Antai gruodžio 11-ąją ministras Seime prisiekinėjo, jog bus daroma viskas, kad testavimo tempas nemažėtų. Tada per parą buvo atlikta 16 tūkst. 570 testų. Bet po mėnesio testavimo apimtis sumažėjo perpus.
Sausį A.Dulkys dėstė, kad, vasarį sėkmingai pradėjus taikyti naujas testavimo schemas, jau kovo mėnesį esą būtų galima tikėtis karantino ribojimų švelninimo.
Bet vasarį testavimas dar labiau sumažėjo (PGR tyrimų per parą vidutiniškai atlikta po 6 tūkst.), o kovą staiga paaiškėjo, kad anksčiau žadėtas testavimo apimties didinimo planas dar tik rengiamas.
Beje, apie tai pranešė jau ne A.Dulkys, o Ekstremalių situacijų komisijai vadovaujanti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Jau tarsi matė šviesą
Ministrė užsiminė, kad pasiūlyta sudaryti dar vieną ekspertų komandą, kuri naują planą esą turėtų parengti iki šio penktadienio: „Testavimo apimties padidinimas leistų matyti aiškesnį ir detalesnį vaizdą.“
Panašiai, tik gerokai anksčiau apie tai kalbėjęs A.Dulkys irgi jau regėjo šviesą tunelio gale: „Kai kurios šalys, kurios sušvelnino karantino reikalavimus, bet nenaudojo kitų priemonių, turėjo grįžti į dar griežtesnius karantinus. Tai mes atpalaidavimo dalykus derinsime su testavimo algoritmais. Schemas turime, deja, neturime pačių testų. Bet šviesa tunelio gale jau matyti.“
Ministras tada tvirtino numatysiantis testavimo strategijas, kurios bus pritaikytos skirtingiems atvejams – prevenciniam testavimui, testavimui COVID-19 židiniuose, taip pat testuojant žmones, kurie jaučia ligos simptomus arba yra izoliacijoje.
A.Dulkiui iš paskos bėgo ir jo patarėja Simona Bieliūnė, pranešusi, kad netrukus bus galutinai parengta plataus masto testavimo schema, o pagrindinis rūpestis – sulaukti greitųjų antigenų testų siuntų.
Sandėliuose neužsibus?
Greitųjų antigenų testų pirkimą organizavusi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, sulaukusi tiekėjų pretenzijų, jų pirkimą gruodį nutraukė.
Apie pasirašytas naujas sutartis laboratorija vėl paskelbė tik vasario 18-ąją – esą artimiausiu metu Lietuvą pasieks 300 tūkst. greitųjų antigenų testų.
Šią savaitę pranešta, kad dalis testų (120 tūkst. vienetų) jau pasiekė laboratorijos sandėlius. Jai vadovaujantis Danas Bakša tikino, kad testai juose neužsibus: jie jau esą skirstomi ir netrukus keliaus į savivaldybes.
Žvilgčioja į savivaldybes
Bet kada ir kaip bus naudojami nupirkti testai? Kada pagaliau bus pradėta naudoti A.Dulkio žadėta plataus masto testavimo schema ir kokios testavimo apimties tikimasi?
Apie tai „Lietuvos ryto“ paklaustas ministras per patarėją Aistę Šukstą perdavė labai aptakų atsakymą: „Šalies ir savivaldybių rodikliai, susiję su karantino scenarijais, yra skaičiuojami pagal dvi reikšmes – 100 tūkst. gyventojų tenkantį naujų atvejų skaičių per 14 dienų ir teigiamų diagnostinių tyrimų procentą. Atsižvelgiant į tai, testavimo apimtis tampa labai reikšminga.
Šiuo metu atliekamų tyrimų skaičius jau auga, bet maksimalių pajėgumų vis dar nepanaudojama. Mažėjant simptominio testavimo apimčiai, reguliariai didinama profilaktinio testavimo apimtis.“
Ministro patarėja išvardijo, kad iki šiol tokius tyrimus turėjo teisę atlikti tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu, tačiau nepasakė, ar šis ratas gali būti padidintas.
A.Šuksta taip pat nurodė, kad yra dar viena priemonė, padėsianti plėsti testavimo apimtį, – savivaldybės esą gali savarankiškai nuspręsti, kam reikalingas testavimas jų teritorijoje.
Testuojama vis mažiau
Vis dėlto kur žadėtas proveržis? Be to, ar teisinga tvirtinti, kad tyrimų skaičius auga, jei per dieną ištiriama viso labo apie 6 tūkst. ėminių, nors pajėgumai leidžia testuoti 16 tūkstančių?
Antai remiantis naujausiais Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, per pastarąsias septynias dienas kasdien vidutiniškai buvo atliekama po 6730 molekulinių PGR tyrimų COVID-19 ligai nustatyti.
Diagnostinių antigenų testų per parą vidutiniškai atliekama po 550, o antikūnų testų – po 460.
Daugiausia PGR testų buvo atlikta vasario 3-iąją – 9 tūkst. Visomis kitomis mėnesio dienomis testų buvo atliekama mažiau. Ne ką geresnė situaciją buvo ir sausį. Tuomet tik vieną dieną PGR testų buvo atlikta kiek daugiau nei 15 tūkst.
Tuo metu kai kuriomis praėjusių metų gruodžio dienomis PGR testų buvo atliekama ir po 17 tūkst. Daug aktyviau žmonės buvo testuojami ir lapkritį.
Beje, sausio pradžioje lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ paklaustas, kodėl pastebimai mažėja testavimo apimtis, A.Dulkys tai neigė. Jis tikino, kad mažiau testų esą atliekama tik savaitgaliais, o šiaip testavimas esą vyksta įprastu tempu.
Pamiršti kiti ginklai
Buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis mano, kad kova su pandemija Lietuvoje apsiribojo įvedus griežtą karantiną, bet mažai panaudojami kiti ginklai.
„Kova su pandemija tampa labai chaotiška, o sveikatos apsaugos ministro kalbos apie jau parengtas ypatingas testavimo schemas buvo niekuo nepagrįstos. Nėra jokių planų ir jokio susitarimo tarp institucijų, nors testavimas turi apimti ne tik valstybines įstaigas, bet ir privatų sektorių.
Negana to, panašu, kad Lietuva taip pat nesureagavo į Europos Komisijos siūlymą pateikti paraišką dėl greitųjų antigenų testų.
Komisija balandį planuoja papildomai nupirkti jų 21 mln. ir prašė, kad Lietuva parengtų testavimo programas, bet aš tokių niekur nemačiau. Su pirkimais greičiausiai jau pavėluota.
Testavimo dėl COVID-19 dabartinis tempas yra labai kuklus. Karantiną turi lydėti testavimas, atvejų atsekamumas ir izoliacija. Šie trys dalykai turi būti taikomi itin intensyviai, ypač kai yra pikas.
Bet matome, kad per patį piką testavimas ima kristi. Kur logika? Juk jeigu netestuosime, nenustatysime ir naujų atvejų. Taip niekada nepažabosime viruso plitimo“, – pažymėjo V.Andriukaitis.
Dar aštriau buvęs eurokomisaras kritikavo valdžios komunikaciją: „Visiškas nesusipratimas, kai apie pandeminę situaciją kalba įvairūs ekspertai. Jie sprendimų priėmėjams turi pateikti ekspertizę, o komentuoti turi tie, kurie priima, sprendžia. Dabar matome visišką balaganą.“
Treniruotės ir šventės – lauke
Vyriausybė trečiadienį sušvelnino karantino ribojimus lauke. Jau nuo šeštadienio čia bendrauti ir rengti šventes galės dviejų šeimų nariai.
Lauke bus leidžiama rengti sporto treniruotes, laisvalaikio ir pramogų užsiėmimus, jei juose dalyvaus ne daugiau kaip penki asmenys. Tai galios ir vaikų būreliams.
Nuo šeštadienio bus leidžiama atidaryti pažintinius takus, parkus, botanikos sodus, lauko ekspozicijas turinčius muziejus bei galerijas. Aptarnauti lankytojus bus galima ir bibliotekose. Šiose vietose taip pat galės lankytis ne didesnės nei penkių asmenų ar dviejų šeimų grupės.
Taip pat leidžiami renginiai, kurių metu neišlipama iš automobilio, o jame yra ne daugiau nei du asmenys arba daugiau vienos šeimos narių.
Vyriausybė leido ir trumpalaikius pasimatymus kalinimo įstaigose.
Nuo kovo 10 dienos leista teikti transporto priemonių vairavimo mokymo ir egzaminavimo paslaugas. Šį sprendimą Vyriausybė priėmė didžiuosiuose miestuose vykstant vairavimo mokyklų klientų piketams.
Be karantino sušvelninimų, Vyriausybė trečiadienį nutarė paskolinti Austrijai, Čekijai ir Slovakijai 1860 dozių vakcinos nuo koronaviruso. Tokį prašymą buvo pateikusi Europos Komisija. Po tokio sprendimo Lietuvą reikalingos vakcinų dozės pasiektų keliomis savaitėmis vėliau, nei planuota.
Per metus Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Ši riba perkopta praėjusią parą. Trečiadienį paskelbta apie dar 503 naujus koronaviruso atvejus, nuo šios ligos mirė 12 žmonių.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 913 COVID-19 pacientų, 76 iš jų – reanimacijoje.
Nauji koronaviruso židiniai vėl nustatyti gydymo įstaigose. Marijampolės ligoninės Chirurgijos skyriuje nustatyta 15 atvejų, dar 7 nauji atvejai nustatyti šio miesto vaistinėje.
Naujas protrūkis antradienį užfiksuotas Klaipėdos respublikinės ligoninės Nefrologijos skyriuje. Koronavirusas nustatytas keturiems šio skyriaus pacientams.
Tuo metu prokuratūra dar kartą konstatavo, kad koronaviruso plitimas gydymo įstaigose – ne nusikaltimas.
Trečiadienį prokuratūra nutraukė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėtą tyrimą dėl koronaviruso išplitimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.
Ikiteisminį tyrimą STT pradėjo praėjusių metų gegužę, gavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pareiškimą dėl šioje gydymo įstaigoje nustatytų aplinkybių, galėjusių lemti COVID-19 infekcijos išplitimą.
Ligoninės personalo ir medikų darbe jokių nusikaltimų neįžvelgę prokurorai konstatavo, kad „ypač pavojingos ir užkrečiamos ligos COVID-19 plitimas dėl pačios ligos plitimo ypatybių, naujumo ir ypač didelio užkrečiamumo dažnais atvejais negali būti suvaldytas net ir taikant visus sveikatos apsaugos reikalavimus“.
Prieš porą mėnesių tyrimas buvo nutrauktas ir dėl COVID19 plitimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
