Pavyzdžiui, net jei sakai formaliai teisingus žodžius, kurie lyg ir banalūs kaip dukart du, politikoje jie gali būti žiaurios klaidos. Ypač kai atmosfera tokia tiršta ir įkaitusi kaip dabar.
Būtent tai galima konstatuoti po audros, kurią sukėlė neformalioji konservatorių vedlė I.Šimonytė, viešai pareiškusi, kad tie piliečiai, kuriems nepatinka dabartinė valdžia, galės ateiti į rinkimus po ketverių metų ir išsirinkti tą, kuri jiems patinka. Žodžiu, rinkėjus pasiuntė, ir nebūtinai tik prie balsadėžių.
Tokia buvo premjerės reakcija į kelis šimtus tūkstančių parašų, kuriuos „tradicinės šeimos ir vertybių“ gynėjai įteikė Seimo vadovybei vadinamojoje peticijoje su reikalavimu atstatydinti atvirai homoseksualų Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką T.V.Raskevičių.
Nei šie „parašai“, kurie, kaip aiškėja, apskritai neatitinka peticijų reikalavimų, nei, tarkime, 700 kultūros veikėjų parašų dėl tradicinio homofobo P.Gražulio pašalinimo iš Kultūros komiteto – joks pagrindas atimti šiuos postus iš teisėtai išrinktų Seimo narių, kurių mandatai negali būti varžomi.
Nors I.Šimonytė konstatavo, kad vienintelis būdas tai keisti – rinkimai, vis dėlto tai nuskambėjo kaip panieka tūkstančių žmonių nuomonei ir pasipūtimo, kurio dešinieji prisiekinėjo jau nebeturintys, pademonstravimas.
Beje, tai tik vyšnaitė ant to torto, kurį kepa tiek valdančioji dauguma, tiek visa valdžia.
Antai sveikatos apsaugos ministras vieną dieną atšaukia karantino laisvinimus, pati premjerė čia pat žada tai svarstyti – jau po to, kai Vyriausybė buvo sukėlusi didžiulį triukšmą su viena atlaisvinimų banga. O štai nuolat Vyriausybę pešiojantis prezidentas vakar atrado kažkur paslėptas ir neva nepanaudotas 75 tūkst. vakcinos dozių.
Taip ir vyksta vienas kito siuntinėjimas.