Praėjusią parą šalyje užfiksuota 450 naujų koronaviruso atvejų ir 10 mirčių nuo šios ligos.
Statistikos departamento pateikiama informacija rodo, kad tarp mirusiųjų – ir du jauni, priklausę 20-29 ir 30-39 amžiaus grupėms, žmonės. Tiesa, nėra aišku, kada būtent šie žmonės mirė.
Nebuvo aiški mirties data
Šiuo metu (kovo 6 d. – aut. past.) pateikiama oficiali statistika skelbia, kad nuo COVID-19 ligos yra mirę keturi 20-29 amžiaus grupei priklausę asmenys, o 30-39 metų amžiaus grupėje užfiksuota 19 mirčių. Svarbi detalė ta, kad dar prieš parą skelbtų mirčių šiose amžiaus grupėse skaičiai buvo atitinkamai – 3 ir 19.
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC), šio specialistai patikino, kad praėjusią parą tokio amžiaus žmonių mirčių neužfiksuota, jų taip pat nėra ir paskutinių kelių savaičių centro turimoje mirčių statistikoje. Dėl informacijos patikslinimo pasiūlyta kreiptis į Statistikos departamentą.
Su naujienų portalu lrytas.lt bendravę Statistikos departamento darbuotojai taip pat patvirtino, kad šios dvi jaunų žmonių mirtys nėra praėjusios paros, o iš ankstesnio laikotarpio. Prie šių mirčių skaičiaus šiose dviejose amžiaus grupėse jos galėjo būti pridėtos, kai buvo taisomi ar tikslinami duomenys, galėjo būti patikslintas mirusiųjų amžius.
Klaidų, anot departamento darbuotojų, pasitaiko ir suvedant duomenis, tad vėliau jie dar peržiūrimi, tikslinami.
Statistikos departamento Statistinės informacijos sklaidos ir komunikacijos skyriaus patarėja Eglė Vankevičė pateikė daugiau informacijos apie šias dvi mirtis.
„Per paskutinę parą gavome du retrospektyvius įrašus apie mirtis. 20-29 metų amžiaus grupei priklausęs asmuo mirė sausio 5 d.. Jam buvo 28 metai, gyveno – pietryčių Lietuvoje. Kita mirtis, 30-39 metų amžiaus grupei priklausiusio asmens, užfiksuota kovo 2 d., jam buvo 38 metai, mirė namuose, galimai Vilniaus mieste. Galime numanyti, kad minėti įrašai buvo arba patikslinti, arba pilnai suvesti ir taip prisidėjo prie bendros statistikos“, – sakė ji.
Keitėsi skaičiavimas ir skaičiuotojai
Iki praėjusių metų pabaigoje nuskambėjusio „neapskaitytų mirčių“ skandalo COVID-19 mirčių statistiką tvarkė NVSC. Centro specialistams faktinė mirties data nebuvo svarbi ir visos mirtys, apie kurias iš ligoninių buvo gaunami pranešimai konkrečią dieną, ir buvo skaičiuojamos kaip tos dienos mirčių statistika. Dažnai nutikdavo atvejų, kai ligoninės apie mirtį pranešdavo ir po poros dienų nuo realaus fakto.
Lietuvos statistikos departamento vadovė dr. Jūratė Petrauskienė yra sakiusi, kad jos institucijai perėmus COVID-19 statistikos tvarkymą ir skelbimą, daugelis duomenų buvo peržiūrėti ir buvo pasirinkta pereiti prie pirminių šaltinių, e.sveikatos sistemos. „Taip išvengiama žmogiškųjų klaidų įvedinėjant, perrašant duomenis. Galima juos lyginti, nes yra iš to paties šaltinio“, – kalbėjo ji.
Statistikos departamentui ėmus skelbti visą su koronavirusu susijusią statistiką atsirado ir daugiau naujovių: buvo įvesti ir trys mirčių nuo COVID-19 apibrėžimai (pagrindinė mirties priežastis yra COVID-19 liga; ne pagrindinė, bet viena iš mirties priežasčių yra COVID-19 liga; visi, turėję COVID-19 diagnozę ir mirę per 28 dienas nuo ligos patvirtinimo), taip pat skelbiami sergančiųjų ir pasveikusių nuo šios ligos skaičiai, atliktų testų bei asmenų, esančių saviizoliacijoje statistika, ligoninių užimtumo rodikliai bei su vakcinacijos procesu susijusi statistika.
