Aiškintis, kodėl gydymo įstaigas būtina įranga aprūpina dvi bendrovės – „Limeta“ ir „Graina“, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ėmėsi po penkiolikos metų pertraukos.
Pirmasis pareigūnų bandymas įrodyti, kad medicinos įranga ligoninėms perkama tik iš savų, baigėsi nesėkmingai. Sekliai atsitraukė, o giminių ratas veikė toliau.
Akiratyje – daug metų
Šią savaitę pradėjus naują tyrimą įtarimai pareikšti ne tik šių bendrovių, bet ir šešių gydymo įstaigų vadovams. Papirkinėjimu, dokumentų klastojimu ir kitais nusikaltimais iš viso įtariami 35 asmenys.
Šią savaitę pradėtame tyrime minima bendrovė „Limeta“ pirmą kartą STT akiratyje atsidūrė dar prieš dvidešimtmetį.
Įtarimai buvo tie patys – galimai nesąžiningai laimėti viešieji konkursai. Tačiau tyrėjai nieko neįrodė, o bendrovė ne kartą laimėjo net Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtus konkursus.
Šią savaitę pradėjus dar vieną tyrimą dėl medicinos įrangos įsigijimo paskelbta, kad „Limeta“ ir „Graina“ daugiau nei per metus galėjo neteisėtai laimėti įvairių daugiau nei 3 mln. eurų vertės Lietuvos gydymo įstaigų pirkimų.
Galėjo mokėti kyšius
STT turi įtarimų, kad siekdami laimėti konkursus medicinos priemonėmis ir įranga prekiaujančių įmonių atstovai galėjo veikti neteisėtomis priemonėmis – duoti kyšius gydymo įstaigų vadovams ir taip pašalinti iš konkursų konkurentus.
Pareigūnų teigimu, įstaigoms vykdant viešuosius pirkimus buvo ribojama konkurencija, diskriminuojami kiti tiekėjai, o pirkimų sąlygos buvo suderintos taip, kad laimėtų tam tikros įmonės.
STT atstovai teigė, kad kyšių sumos galėjo siekti iki 10 tūkst. eurų.
Tarp klientų – ministerija
Iš 35 įtariamųjų suimtas tik vienas – Panevėžyje įsikūrusios medicinos įranga prekiaujančios įmonės „Graina“ valdybos pirmininkas ir akcininkas Erlandas Sudeikis.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, „Graina“ per dvejus metus po laimėtų viešųjų pirkimų sudarė per 600 daugiau kaip 37 mln. eurų vertės sutarčių.
Ši bendrovė tiekė medicinos įrangą įvairioms Lietuvos gydymo įstaigoms ir savivaldybėms. VPT duomenimis, didžiausios vertės pirkinį – 1,3 mln. eurų kainuojančią gamą kamerą – įsigijo Klaipėdos savivaldybė.
Kauno poliklinika iš šios bendrovės pernai nupirko du magnetinio rezonanso tomografus, kurių kiekvieno vertė siekia per milijoną eurų.
Tarp bendrovės klientų – Santaros, Kauno klinikos ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Įkliuvo žmona ir sesuo
Prokurorai prašė suimti ir medicinos įranga prekiaujančios bendrovės „Limeta“ vadovą, Kretingos rajono tarybos narį socialdemokratą Virginijų Domarką.
Tačiau buvęs Seimo narys liko laisvėje ir iškart sustabdė narystę Socialdemokratų partijoje.
Teismai atmetė ir prokurorų prašymą suimti bendrovės „Limeta NT“ vadovą bei „Limetos“ akcininką Kęstutį Kutkauską. Abiem įtariamiesiems skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Įtarimų sulaukė ir šio verslininko šeimos nariai. K.Kutkauskas yra Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorės Jelenos Kutkauskienės vyras, Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Irena Janušonienė yra jo sesuo.
Įtarimai pareikšti ir Šeškinės poliklinikos direktorei Daivai Kanopienei, kuri yra Seimo nario socialdemokrato Vidmanto Kanopos žmona. Kilus triukšmui dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų Vilniaus savivaldybė D.Kanopienę nušalino nuo pareigų.
STT teigimu, per kratas jos namuose paimta tyrimui reikšmingų dokumentų ir daiktų, tarp kurių – kompiuteriai ir telefonai.
Suskubo išeiti atostogų
Nušalinti nespėta tik Vilniaus klinikinės ligoninės vadovo Narimanto Markevičiaus – skandalo išvakarėse jis išėjo atostogų.
Nežinia, kurią žinią N.Markevičius sužinojo anksčiau, – kad prokuratūra nutraukė dar praėjusių metų gegužę STT pradėtą tyrimą dėl koronaviruso išplitimo ar kad pradėjo naują tyrimą. Visuomenei prokuratūra abi naujienas pranešė tą pačią dieną.
Pirmąjį tyrimą STT buvo pradėjusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prašymu, kai ligoninėje nevaldomai ėmė plisti koronavirusas.
NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė yra pasakojusi, kad bendraujant su ligoninės administracija atsakymas visada būdavo toks pat – viskas valdoma ir kontroliuojama.
Bet kelis kartus savo specialistus į šią ligoninę siuntęs NVSC aptiko nemažai šiurkščių pažeidimų.
Kadangi epidemiologams nesisekė bendrauti su ligoninės atstovais, buvo kreiptasi į Akreditavimo tarnybą, taip pat Valstybinę darbo inspekciją.
„Mums nepavyko nustatyti, kokie medikai ir kada dirbo, nes ten paini darbo apskaita“, – pripažino R.Lingienė.
Ieškos laikinų vadovų
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra didžiausia koronaviruso pacientus gydanti ligoninė Lietuvoje, todėl jau ieškoma, kas galėtų pakeisti įtarimų sulaukusį vadovą.
„Tai darbo teisės ir juridinis kazusas. Jei N.Markevičius grįš po atostogų, mes jį vis tiek nušalinsime, nebent jam būtų panaikinti įtarimai. Galima spėti, kad jis atostogas prasitęs“, – galimus variantus svarstė Povilas Poderskis, kuris pats paskutines dienas dirba Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi.
Laikinas vadovas bus paskirtas ir Šeškinės poliklinikoje. Viena didžiausių sostinės poliklinikų be vadovo liko pačiame skiepijimo nuo koronaviruso įkarštyje.
Dėl kitų įstaigų darbuotojų, kurių pavardės minimos šiame tyrime, Vilniaus savivaldybė žada spręsti vėliau.
Nuo pareigų nušalinti ir įtarimų sulaukę Kėdainių ir Plungės ligoninių vadovai.
Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas nušalintas trims mėnesiams, o Plungės ligoninės vadovas Antanas Martusevičius – pusei metų.
Tokiam pat laikotarpiui nušalintas nuo pareigų ir vienas Plungės ligoninės darbuotojas.
Savivaldybė įklimpo kitur
STT tyrime įtariamos įmonės „Limeta“ ir „Graina“ per pastaruosius dvejus metus laimėjo daugiau kaip 1,7 tūkst. viešųjų pirkimų, kurių suma viršija 58 mln. eurų.
Nors abiejų bendrovių vadovai kaltinami iš viešųjų pirkimų išstūmę savo konkurentus, kartais už borto likdavo ir jie.
Kai teisėsauga ėmė aiškintis, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė pirkti dešimt kvėpavimo aparatų iš kadastriniais matavimais ir pastatų planavimu užsiimančios bendrovės „Andrikus“, paaiškėjo, kad prieš tai buvo apklaustos įmonės „Graina“, „Limeta“, „Evomeda“, „Sormedika“.
Tačiau išsirinkę nieko bendra su medicinos įranga neturinčią bendrovę Vilniaus savivaldybės darbuotojai jai iš karto pervedė ir visą sumą – 300 tūkst. eurų.
Nuteisė tik valdininką
Tyrimas dėl bendrovės „Limeta“ veiklos skambiai buvo pradėtas ir 2004 metais.
Tuo metu bendrovei vadovavo buvęs Seimo narys Vytautas Zimnickas. Jis mirė praėjusių metų liepą, eidamas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo pareigas.
Dar anksčiau „Limetai“ vadovavo vėliau Vyriausybės kancleriu tapęs Antanas Kaminskas.
Tyrimą dėl galimos korupcijos pradėjusi STT sulaikė V.Zimnicką, medicinos įranga prekiaujančios bendrovės „Medita“ vadovą Vidmantą Kačką bei „Medsanos“ vadovą Vidmantą Damalaką.
Visi verslininkai buvo uždaryti į areštinę. Kartu su jais buvo sulaikytas ir eksministras Romualdas Dobrovolskis.
Praėjus beveik trejiems metams byla buvo nutraukta nesurinkus pakankamai įrodymų, o verslininkams panaikinti visi įtarimai.
Kaltu pripažintas vienintelis tuometis Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Vidmantas Žilinskas. 10 parų areštinėje praleidusiam valdininkui teismas skyrė kiek mažesnę nei 1000 eurų baudą.
STT tuomet tvirtino, kad V.Kačka jam davė kyšį – brangų svetainės baldų komplektą, kurį neva įteikė šio pareigūno namuose.
V.Zimnickas buvo viešai apkaltintas dėl kyšio organizuojant V.Žilinsko šeimai nemokamas atostogas poilsio namuose Juodkrantėje.
Pardavė daug įvairios įrangos
VPT duomenimis, su ikiteisminiame tyrime minimomis gydymo įstaigomis „Limeta“ sudarė beveik pusšimtį sutarčių, vertų daugiau kaip pusantro milijono eurų.
Su Kėdainių ligonine „Limeta“ sudarė 13 sutarčių, kurių vertė – daugiau kaip 340 tūkst. eurų. Daugiau kaip pusę šių sutarčių vertės sudaro pernai rugsėjį pasirašytas susitarimas dėl rentgeno aparatų pirkimo. Jie ligoninei kainavo 199 tūkst. eurų.
Plungės rajono savivaldybės ligoninė su „Limeta“ sudarė šešias daugiau kaip 398 tūkst. eurų vertės sutartis.
Su Šeškinės poliklinika per dvejus metus sudarytos dvi sutartys, vertos maždaug 25 tūkst. eurų, su Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika – vienintelė 707 eurų vertės sutartis.
Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikos vyriausiasis gydytojas Olegas Kačanas taip pat atsidūrė tarp įtariamųjų.
„Graina“ su STT tyrime minimomis gydymo įstaigomis yra sudariusi 35 sutartis, kurių vertė – daugiau kaip 2,5 mln. eurų.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė iš šios bendrovės yra įsigijusi įvairios įrangos bei medicinos priemonių maždaug už pusę milijono eurų. Su ja iš viso sudaryta 11 sutarčių.
Šeškinės poliklinika iš „Grainos“ pernai už 210 tūkst. eurų įsigijo rentgeno diagnostikos priemonių, o 2019 metais – 20 tūkst. eurų vertės ultragarso sistemą.
Nemenčinės poliklinika pernai iš bendrovės už 199,8 tūkst. eurų įsigijo rentgeno diagnostinę sistemą. Tokią sistemą maždaug puse mėnesio anksčiau už 199,7 tūkst. eurų iš „Grainos“ įsigijo ir Plungės rajono savivaldybės ligoninė.
Nemenčinės poliklinika su „Graina“ yra sudariusi 5 sutartis, kurių vertė – beveik 350 tūkst. eurų.
Kėdainių ligoninė iš viso su „Graina“ sudarė devynias 336 tūkst. eurų vertės sutartis. Plungės rajono savivaldybės ligoninė su įtariama bendrove sudarė septynias kiek daugiau nei pusę milijono eurų vertės sutartis.
