Moterų solidarumo dieną – apie Stambulo konvencijos esmę: kas keistųsi ją ratifikavus?

Praėjusiais metais policija sulaukė 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje – po pranešimą kas 10 minučių, tačiau tik 1 iš 8 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o nukentėjęs asmuo sulaukė apsaugos.

Praėjusiais metais policija sulaukė 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje – po pranešimą kas 10 minučių, tačiau tik 1 iš 8 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o nukentėjęs asmuo sulaukė apsaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusiais metais policija sulaukė 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje – po pranešimą kas 10 minučių, tačiau tik 1 iš 8 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o nukentėjęs asmuo sulaukė apsaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusiais metais policija sulaukė 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje – po pranešimą kas 10 minučių, tačiau tik 1 iš 8 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o nukentėjęs asmuo sulaukė apsaugos.<br>V.Balkūno nuotr.
Praėjusiais metais policija sulaukė 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje – po pranešimą kas 10 minučių, tačiau tik 1 iš 8 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o nukentėjęs asmuo sulaukė apsaugos.<br>V.Balkūno nuotr.
Praėjusiais metais policija sulaukė 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje – po pranešimą kas 10 minučių, tačiau tik 1 iš 8 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o nukentėjęs asmuo sulaukė apsaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusiais metais policija sulaukė 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje – po pranešimą kas 10 minučių, tačiau tik 1 iš 8 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o nukentėjęs asmuo sulaukė apsaugos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusiais metais policija sulaukė 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje – po pranešimą kas 10 minučių, tačiau tik 1 iš 8 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o nukentėjęs asmuo sulaukė apsaugos.<br>A.Vaitkevičiaus asociatyvioji nuotr.
Praėjusiais metais policija sulaukė 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje – po pranešimą kas 10 minučių, tačiau tik 1 iš 8 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o nukentėjęs asmuo sulaukė apsaugos.<br>A.Vaitkevičiaus asociatyvioji nuotr.
Praėjusiais metais policija sulaukė 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje – po pranešimą kas 10 minučių, tačiau tik 1 iš 8 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o nukentėjęs asmuo sulaukė apsaugos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Praėjusiais metais policija sulaukė 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje – po pranešimą kas 10 minučių, tačiau tik 1 iš 8 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o nukentėjęs asmuo sulaukė apsaugos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 8, 2021, 7:18 PM

Moterų solidarumo dieną surengtoje diskusijoje žmogaus teisių specialistės paaiškino, kaip šią situaciją galėtų pakeisti Stambulo konvencijos ratifikavimas, tuo pačiu atsakė į aštriausiai diskutuotus klausimus dėl lyties sąvokos, teisinių pasekmių.

Gauna po 160 pranešimų per dieną

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovės, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro direktorės Jurgitos Cinskienės teigimu, smurtą patiriantys asmenys negauna nei pakankamai apsaugos, nei pagalbos.

„Mūsų asociacija vienija visus 16 specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, kurie teikia pagalbą smurtą patyrusiems visoje Lietuvoje. <...> 2020 metais policija sulaukė 58,5 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai yra 160 pranešimų kasdien arba po 1 pranešimą kas 10 minučių. Bet tik daugiau nei dėl 7 tūkstančių atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kitaip tariant, tik 1 iš 8 atvejų, kas tikrai nėra daug. Ką tai reiškia? Kad tik 1 iš 8 žmonių sulaukia apsaugos, ir, tikėtina, pagalbos“, – sakė J.Cinskienė.

„Sistema veikia taip: policijos pareigūnai gauna pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, vyksta į įvykio vietą. Jeigu pakanka aplinkybių, pradeda ikiteisminį tyrimą ir informacija perduodama specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Ar tikrai 7 iš 8 žmonių neturėjo teisės gauti apsaugos ir pagalbos?“, – pridūrė specialistė.

J.Cinskienės teigimu, praktika rodo, jog pajėgiama identifikuoti tik fizinį smurtą artimoje aplinkoje, tuo metu psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą identifikuoti kur kas sudėtingiau.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė teigė, jog konvencija suteiktų papildomų teisinių priemonių, kurios užkardytų kelią tolimesniam, pasikartojančiam smurtui.

„Vis dėlto beveik visos apsaugos priemonės Lietuvoje įsijungia tada, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas, arba tais atvejais, kai pakanka duomenų, kad galimai smurto faktas buvo, yra įmanoma skirti tam tikras apsaugos priemones, pavyzdžiui, įpareigoti smurtautojui nesiartinti prie aukos ar laikinai išsikelti. Jos gali būti skiriamos per 24 valandas.

Tačiau tie, kas dirba su nukentėjusiaisiais nuo smurto artimoje aplinkoje, žino, kad tos 24 valandos kai kuriais atvejais yra itin svarbios, siekiant apsaugoti žmogaus gyvybę, taip pat siekiant apsaugoti, kad asmuo niekieno neveikiamas galėtų duoti parodymus, nebūtų įbaugintas. Stambulo konvencija nurodo tokius dalykus, kaip skubų draudžiamąjį nurodymą, arba apsaugos orderį, kuris turėtų įsigalioti neturkus po to, kai yra atvykstama į įvykio vietą ir yra rizika, kad asmuo gali nukentėti dar kartą“, – sakė B.Sabatauskaitė.

Pasak jos, tokio orderio Lietuva savo teisės aktuose neturi.

Kokias nuostatas keistų?

B.Sabatauskaitės teigimu, viešojoje erdvėje paskleista daug nežinios ir klaidinančių Stambulo konvencijos interpretacijų, pavyzdžiui, kad iš lentynų turės būti išimtos tam tikros knygos arba tai, jog per Užgavėnes būtų draudžiama deginti Morę. Centro direktorė pabrėžia, kad Stambulo konvencijoje nieko panašaus nerašoma.

„Konvencija nėra tiesiogiai taikomas aktas – ji viso labo skatina ir sako, kad valstybės narės turi imtis priemonių keisti tas lyčių nuostatas, kuriomis teisinimas smurtas, kurios pateisina tų nuostatų egzistavimą, kurios tiek berniukus, tiek mergaites apriboja renkantis profesiją ir kurios apriboja galimybes ir berniukams, vyrams ieškoti pagalbos, nes jiems nuo mažens kartojama, kad jie negali verkti, turi būti stiprūs, patys susitvarkyti“, – kalbėjo B.Sabatauskaitė.

Anot jos, konvencijoje pabrėžiamos stereotipų pasekmės ir vyrų emocinei sveikatai, skatinama vyrus pranešti apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, kreiptis pagalbos.

„Klaidingai sakoma, kad konvencija neva apkaltina vyrus ir sako, kad visi vyrai – smurtautojai. Iš tikrųjų konvencijoje kaip tik sakoma, kad ne visi vyrai yra smurtautojai, o smurtautojais tampama dėl susiklosčiusių ilgamečių nelygiaverčių santykių“, – aiškino B.Sabatauskaitė.

Pasak B.Sabatauskaitės, būtent todėl labai svarbu nuo mažens kalbėtis su vaikais apie tai, kas yra sveiki, o kas yra žalingi santykiai – net ir tarp draugų, kaip nubrėžti savo ribas, kaip suprasti, kada tavo ribos yra peržengtos.

Sumaištis dėl „Lyties“ sąvokos

Daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlė „Lyties socialiniu aspektu“ formuluotė, esanti konvencijoje. Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė Erika Leonaitė paaiškino sąvokos esmę ir ką ji pakeistų, ratifikavus šią konvenciją.

„Sakoma, kad greta biologinės lyties, genetikos faktorių taip pat egzistuoja ir socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla, bruožai, kurie tam tikroje visuomenėje yra laikomi prideranamais ir tinkamais atitinkamai moterims ir vyrams.

Kitaip tariant, lytis socialiniu aspektu yra tarsi tam tikra socialinė ir kultūrinė vyriškumo ir moteriškumo prasmė“, – aiškino E.Leonaitė.

E.Leonaitė pabrėžia, jog pati Stambulo konvencija nesiekia paneigti biologinės lyties.

„Dažnai teigiama, kad Stambulo konvencija įvestų, įpareigotų įsitvirtinti tą lyties socialiniu aspektu sąvoką – taip nėra. Tiesiog lietuvių kalboje mes neturime dviejų terminų, todėl nemažai buvo diskusijų ir problemų, kaip išversti tą įžymųjų terminą, sąvoką „Gender“.

Taip nėra tik su lietuvių kalba – yra daug kalbų, kur nėra skirtingų sąvokų apibrėžiant lytį išimtinai kaip biologinę kategoriją, ir kaip socialinę – kultūrinę kategoriją, tačiau anglų, prancūzų kalbos tokią prabangą turėti skirtingus terminus turi, ir atitinkamai Stambulo konvencijoje yra tos dvi sąvokos“, – kalbėjo E.Leonaitė.

Kas nutiktų ratifikavus Stambulo konvenciją?

„Norėčiau akcentuoti, kad visų pirma nebūtų pareigos mūsų teisės aktuose atrasti vienokią ar kitokią sąvoką, kuri būtų pakaitalas terminui „Gender“ – lytis socialiniu aspektu. Tačiau ką tai reiškia? Tai reiškia pripažinimą, kad mūsų esama lyties sąvoka apima ne tik biologinę realybę, bet ir socialinę prasmę.

Šiuo požiūriu kažko ypatingai naujo ir nebūtų – esame ES narė, esame ES direktyvose. Pavyzdžiui, direktyvoje dėl nusikaltimo aukų teisių yra naudojama „Gender“ sąvoka.

Mūsų nacionaliniuose teisės aktuose yra vartojama „Lyties“ sąvoka, kuri apibrėžiama kaip apimanti taip pat ir socialinius vyrų ir moterų vaidmenis – ji naudojama mūsų generalinio prokuroro rekomendacijose, tarkime, kaip vykdyti ikiteisminius tyrimus dėl neapykantos nusikaltimų“, – akcentavo E.Leonaitė.

E.Leonaitė taip pabrėžė, jog jokiu būdu taip pat nėra numatyta ir įpareigojimo keisti Konstituciją ir ten naujai apibrėžti lytį.

Kodėl netaupoma?

Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė stebėjosi politinės valios stoka, kadangi politikai praeityje nevengė priimti nepopuliarių sprendimų. R.Butkevičiūtė pabrėžė, kad 2014 metų duomenimis, smurto prieš moteris problema Lietuvai kainuoja daugiau nei 660 mln. eurų per metus.

„Apie Stambulo konvencijos ratifikavimą mes kalbame 8 metus, dabar yra sakoma, kad galbūt verta atidėti – ne pavasario, gal rudens sesijai, gal dar vėliau. Kyla natūralus klausimas: kodėl, sulaukus visuomenės pasipriešinimo, politikai vis tiek priima tokius įstatymus, kaip, pavyzdžiui, Nekilnojamo turto mokesčio įvedimas, kitų mokesčių įvedimas – juk visuomenė ūžia, nenori mokėti.

Kodėl mums neužtenka politinės valios ir drąsos pasakyti visuomenei: „Mes jūsų nuomonę girdime, bet mes norime taupyti jūsų, kaip mokesčių mokėtojų, lėšas, nes dar 2014 metais, kaip Lyčių lygybės institutas apskaičiavo, per metus smurtas prieš moteris Lietuvai kainuoja daugiau nei 660 mln. eurų. Kodėl mes netaupome šiuo atveju?“, – kalbėjo R.Butkevičiūtė.

Žuvusiųjų nuo smurto daugėja

Moterų informacijos centro projektų vadovė ir teisininkė R.Butkevičiūtė teigė, jog Lietuvoje pagal moterų, žuvusių artimoje aplinkoje skaičių, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje. Pasak jos, dabartinių įstatymų smurto artimoje aplinkoje sprendimams tiesiog neužtenka.

„2020 metais artimoje aplinkoje žuvo 29 moterys – tai yra 7 moterimis daugiau, nei prieš tai buvusiais metais. Šis nužudymų skaičius artimoje aplinkoje vis kyla. Jeigu jūs paklaustumėte išprievartautos moters, ar tai būtų artimoje aplinkoje, ar už jos ribų, kur jai kreiptis, norint gauti pagalbą, tai jos nėra. Mes turime specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, kurie veikia artimoje aplinkoje. Jei nusikalstama veika padaryta už artimos aplinkos – atsiprašome, būk su savo traumom pati. <...> Konvencija mums siūlo sistemą, sisteminį požiūrį į smurtą prieš moteris“, – aiškino R.Butkevičiūtė.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos narė, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė sakė, jog Stambulo konvencijos atsiradimas būtų dar vienas instrumentas, kuris padėtų visiems keistis ir būti supratingesniems.

„Bet kokios prievartos atveju žmogui reikia užtikrinti saugią aplinką, kad jis galėtų keistis. Saugi aplinka žmogui nebūtinai yra ta aplinka, kurioje jis gyvena, bet ji yra ir už šeimos ribų. Jei žmogų priskiriame kažkokiai kategorijai ir puolame, jau to saugumo jam nėra, jis toliau yra įlindęs savo saugioje aplinkoje, kas dažniausiai yra latentiškumas, izoliacija, paslėptumas, kur jis dar gali išbūti su savo patirtomis prievartos pasekmėmis. Jis ten jaučiasi saugus ir kenčia“, – komentavo D.Puidokienė.

J.Cinskienė pridūrė, kad šiuo atveju labai svarbūs elementai yra prevencija ir bendradarbiavimas.

„Visus šituos dalykus apima Stambulo konvencija. <...> Mes turėtumėme kalbėti apie tai, kad prevencija turi vykti 7 dienas per savaitę ir 24 valandas per parą, o ne 16 dienų per metus. Čia mes turime kalbėti ne tik apie bendro pobūdžio visuomenės švietimą, bet apie įvairias kryptis, pradedant nuo pačių mažiausių mūsų visuomenės piliečių, ir baigiant senjorais“, – teigė specialistė.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė E.Leonaitė kalbėjo, kad pati Stambulo konvencija nėra magiškas vaistas, bet ji svarbi tuo, kad prisiimant įsipareigojimus imtis veiksmų, įgyjamas ir tarptautinis įsipareigojimas.

„Tokiu būdu tas kovos su smurtu įsipareigojimas yra sustiprinamas, nes jau išreiškiama pozicija, kad principingas požiūris į smurtą prieš moteris, neleistinumą ir būtinybę kovoti su juo yra mūsų valstybės dalis ir mūsų teisinės sistemos dalis“, – sakė E.Leonaitė.

„Ratifikavus konvenciją mes įgautumėme papildomą postūmį tobulinti esamas praktikas ir reguliavimą. Neratifikavus turime didesnę riziką, gali nutikti ir taip, kad bus žengiama atgal ir netgi gali būti susilpninti tie mechanizmai, kurie egzistuoja dabar“, – pridūrė teisininkė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.