„Lietuvos ryto“ laidoje „24/7“ Seimo pirmininkė pakomentavo ryškiausias šių dienų aktualijas.
Viktorija Čmilytė-Nielsen, kalbėdama apie pokyčius prezidento komandoje, teigė, jog didelės staigmenos tame nemato, tačiau pripažino ir kitą problemą, jog G.Nausėda praleido progą suvienyti visuomenę dabar itin daug pasipriešinimo sulaukusiu klausimu apie Stambulo konvenciją.
Stambulo konvencijos kol kas nesvarstys
„Mano supratimu, labai aukštą visuomenės pasitikėjimą turintys politiniai lyderiai tokioje susipriešinimo situacijoje tikrai turi galimybę telkti ir šia galimybe šiuo konkrečiu atveju, matyt, nebuvo pasinaudota.
O kalbant apie mano kolegą Tomą Vytautą Raskevičių, man tenka su juo laikas nuo laiko bendrauti, akivaizdu, kad žmogiškai jam tikrai nėra lengva. Jis sulaukia grasinimų, tokių pasisakymų, kurie yra ir ant neapykantos kalbos ribos, ir dažnu atveju tą ribą palieka toli. Apmaudu, kad yra tokia situacija ir susipriešinimas, kad yra žmonių, kurie leidžia sau tokiu būdu bendrauti ir atakuoja žmogų dėl jo priklausymo vienai ar kitai grupei“, – sakė Seimo pirmininkė.
Paklausta, kada Seime žadama grįžti prie Stambulo konvencijos klausimo, V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad tai niekada nebuvo planuojama pavasario sesijoje.
„Tai yra klausimas, kuris yra įrašytas į koalicijos programą kaip vienas iš Seime spręstinų klausimų per protingą laiką. <...> Man rodos, kad tas pusmetis, kuris yra likęs, galėtų būti panaudotas konstruktyviai, kad tiems, kuriems kyla kalusimų dėl Stambulo konvencijos reikalingumo, tiems, kas galbūt galvoja, kad visos problemos su smurtu artimoje aplinkoje yra išspręstos, kad galėtumėme padiskutuoti ir rudenį pasirengti tas diskusijas perkelti į politinį lygmenį.
Akivaizdu, kad visuomenės susidomėjimas šiuo klausimu yra didžiulis, ir tai nėra blogai“, – sakė ji ir patikino, kad konvencijos klausimo tikimasi grįžti vėliau.
Dėl EVT turėtų tartis patys lyderiai
Kalbėdama apie tai, kas turėtų Lietuvai atstovauti Europos Vadovų Taryboje, Seimo pirmininkė pabrėžė, kad tai turėtų būti prezidento ir premjero susitarimo reikalas.
„Kai mes apie šį klausimą kalbame ne teoriškai, o praktiškai, akivaizdu, kad optimalus variantas būtų, jog du lyderiai tarpusavyje susitartų. Ypatingai dabartiniu laikotarpiu, kai EVT yra svarstomi su pandemija susiję kkausimai, būtų praktiškiau, kad tas lyderis, kuris turi daugiau vykdomosios valdžios, galėtų atstovauti Lietuvai tuose posėdžiuose, kur yra sprendžiami klausimai, susiję su būtent ta sritimi, kuri ir tenka Vyriausybei. <...> Kariauti dėl to tikrai nėra tas kelias, kuris nuves prie geriausio rezultato“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Kalbėdama apie pandemiją ir jos sukeltus ekonominius padarinius, Seimo pirmininkė pripažino, kad vieno tinkamo sprendimo sprendžiant problemas tiesiog nėra, ir kiekvieną savaitę situaciją tenka svarstyti iš naujo.
Vyriausybės darbą vertina teigiamai
„Akivaizdu, kad ši Vyriausybė perėmė darbus tuo metu, kai susirgimų skaičius ir mirčių skaičius buvo antirekordinis <...> Mes tikrai turime pagrindo į artimiausius mėnesius žiūrėti su optimizmu. Mano galva, dabar tikrai nėra laikas kelti paniką dėl galimų ekonomikos pasekmių.
Taip, jas reikia stebėti ir vertinti, ir biudžete numatyta nemažai lėšų, kad su pasekmėmis būtų kovojama, manau, kad tas ir toliau bus daroma. O kai pavyks pasiekti masinio vakcinavio tikslą, tikėtina, kad tas grįžimas į normalias vėžes ir įvyks“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ji sakė dabartinės Vyriausybės veiksmus vertinanti palankiai.
„Akivaizdu, kad šioje situacijoje, kurioje mes esame ne vieninteliai, nėra vienos strategijos, kuri vestų į pergalę. Tai nėra žaidimas, tai nėra sportas, tai yra labai sudėtinga ir neapibrėžta situacija, kurią kas savaitę reikia iš naujo vertinti ir rasti kelią, kuris yra mažiausia blogybė.
Šiuo atveju, aukojamas gal yra populiarumas arba pigus populiarumas, nes paprasčiausia būtų kuo labiau atlaisvinti tuos suvaržymus, tačiau galėtų atsitikti taip, kad po kelių savaičių ar net greičiau tektų vėl grįžti atgal. Manau, kad tai, ką dabar atsargiai daro Vyriausybė, yra gerai“, – pridūrė V.Čmilytė-Nielsen.
Komentuodama neretai stringančią komunikaciją dėl vakcinų, Seimo pirmininkė pripažino, kad problema egzistuoja, tačiau tikino, kad tai lemia ir situacijos sudėtingumas.
„Manau, kad tikėtis, jog Vyriausybė ir prezidentūra kalbės vienu balsu, būtų neteisinga ir naivu. Gal taip ir neturėtų būti. Ar signalas, kuris pasiekia visuomenę, yra optimalus, tai tikriausiai ne. Bet ir situacija yra labai neapibrėžta, keičiasi kasdien. Mano manymu, tiesiog yra svarbu kalbėtis tarpusavyje ir siųsti signalą apie svarbiausius dalykus.
Procesai, kurie vyksta, yra skaidrūs, paaiškinami, ir ta dalis visuomenės, kuri nori nuolatos stebėti, man rodos, gali tą daryti realiu laiku. Komunikacija priklauso ir nuo to, kokia sudėtinga ar paprasta yra situacija. Jei būtų paprastesni iššūkiai, neabejoju, kad ir komunikacija būtų lengvesnė“, – laidoje kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė kalbėjo ir apie pavasarį ketinamą svarstyti partnerystės įstatymą.
„Aš pažįstu tokių šeimų, kurios gyvena būtent taip, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Man teko ir svečiuotis, ir bendrauti su jomis. Manau, kad būtų labai gerai, jei žmonės, pasirinkę gyventi kartu ir kurie de facto tai jau daro ne vienerius metus, galėtų būti pripažįstami, ir kad tos teisės, kurių šiandien jie neturi, būtų suteikiamos. Ypatingai turint galvoje, kad suteikus tas teises niekieno sąlygos tikrai nepablogėtų, o tik pagerėtų“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
