Sveikatos ekspertų tarybos narys, profesorius Mindaugas Stankūnas teigė, kad yra atlikti preliminarūs pakaičiavimai ir parengti trys scenarijai, nurodantys, kaip gali pakrypti pandemijos eiga Lietuvoje.
Profesorius pabrėžė, kad šie scenarijai galėtų išsipildyti artimiausioje ateityje, tačiau nebūtinai taip ir nutiks. Prezidentui Gitanui Nausėdai pristatytus scenarijus M.Stankūnas suskirstė į optimistinį, vidutinį ir pesimistinį.
Optimistinis scenarijus: atvejų mažėjimas
Anot jo, pagal optimistinį scenarijų, artimiausiu metu gali būti stebimas nedidelis atvejų augimas – panašiai toks, koks stebimas jau dabar.
„Galėtume tikėtis apie 500-600 atvejų per dieną“, – sakė jis ir patikslino, kad pagal šį scenarijų, jau balandžio viduryje Lietuvoje koronaviruso atvejų jau imtų mažėti.
„Tokio mažėjimo, koks buvo sausio, vasario mėnesį, tikrai nesitikime. Šis scenarijus, mūsų manymu, kad ir labai norimas, bet mažai tikėtinas“, – kalbėjo M.Stankūnas ir patikslino, kad optimistinis scenarijus tikėtinas būtų tuomet, jei bus įvedamos papildomos karantino priemonės, kurios suveiks“
Vidutinis scenarijus: iki 1 tūkst. atvejų per dieną
Vidutinis scenarijus, pasak profesoriaus, reikštų atvejų augimą Lietuvoje, kuris balandžio mėnesio viduryje gali perkopti ir 1 tūkst. atvejų ribą per dieną.
„Nors tai atrodytų, kaip padidėjimas, bet, manytume, kad tai būtų dar tikrai neblogas variantas, įvertinant visas aplinkybes ir situaciją kitose šalyse ir pan.“ – aiškino profesorius.
Pesimistinis scenarijus: trečioji viruso banga
Pagal pesimistinį scenarijų, balandžio mėnesį į Lietuvą atsiristų trečioji pandemijos banga. „Ši banga savo dydžiu gali prilygti gruodžio mėnesio situacijai. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad naujų atvejų skaičius gali pasiekti net po 3 tūkst. atvejų per dieną. Šis scenarijus yra tikėtinas, jei britiškoji atmaina taps dominuojanti ir paaiškės, kad ji yra gerokai labiau užkrečiama nei šiuo metu Lietuvoje vyraujanti koronaviruso atmaina“, – kalbėjo M.Stankūnas ir pridūrė, kad prie situacijos prastėjimo prisidės ir augantis gyventojų mobilumas.
Profesorius patikino, kad šio scenarijaus galima išvengti. „Dabar prasideda lenktynės su laiku. Labai svarbu, kad kaip galima greičiau būtų vakcinuota kuo didesnė populiacijos dalis. Tai pagrindinis ginklas šiuo metu“, – aiškino profesorius.
Iki gegužės ligos naujų atvejų nemažės
Paklaustas, ar reikėtų tikėtis šalyje lokalių karantinų, M.Stankūnas teigė, kad ekspertai epidemiologines prognozes yra parengę tik iki gegužės mėnesio, nes „situacija yra svyruojanti ir gali dar vieną ir į kitą pusę nukrypti“.
Tačiau net ir pagal „optimistinį“ scenarijų atvejų skaičiaus mažėjimas iki gegužės mėnesio nėra numatomas, todėl, pasak LSMU profesoriaus, greičiausiai susirgimų daugės ir gegužės mėnesį. Paklaustas apie lokalinių karantinų įvedimo galimybę tose savivaldybėse, kur labiau išplito pavojingesnės viruso atmainos, M.Stankūnas sakė negalįs atmesti tokios galimybės, tačiau patikino, kad bet kokie sprendimai turės būti nuodugniai apsvarstyti.
„Pasimokę iš mūsų vėlyvo rudens, žiemos pradžios, aš manu, turėtume klaidos nekartoti ir matydami tuos signalus, turėtume šitą informaciją priimti atidžiai, turėtų būti aptariamos visos galimybės kaip tą situaciją suvaldyti, nes galvoti, kad tas, kas dabar vyksta Lenkijoje ar Estijoje iki mūsų neateis, kad mes esame apsaugoti, galvoti, jog savo atkentėjome jau gruodžio, sausio mėnesį – tai būtų didelė klaida. Manau, turėtume apsvarstyti visus variantus“, – aiškino M.Stankūnas.
