Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Paulė Kuzmickienė teigė, kad parlamentarų skiepijimas būtent „AstraZeneca“ vakcina pirmiausia yra lyderystės prisiėmimas ir žinutė, kuri svarbi nemažai visuomenės daliai.
Pasitikėjimas – „apgailėtinai žemas“
Darbo frakcijos narė I.Kačinskaitė-Urbonienė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nespaudai“ teigė, jog Seimo narių vakcinacija ne tik nepagerins pasitikėjimo vakcina, bet gali net pabloginti.
„Šią situaciją galima palyginti su skęstančiu „Titaniku“ – raportuojama, kad netrukus sulauksime daugiau pagalbos, bus daugiau gelbėjimosi valčių, o į tas valtis, kurios yra laive, pirmiausiai sušoka politikai.
Tai sukuria tokį neigiamą efektą ta prasme, kad „Viskas bus gerai, vakcinų užteks, o jūs truputį palaukite – dabar bus suskiepyti valdžios atstovai“. Man atrodo, tas nesąžingumo, neteisingumo, šiokios tokios apgaulės jausmas žmonėse gali padidėti, emocinis fonas pasidaryti dar blogesnis negu yra dabar. Dėl tos priežasties žmonės gali turėti atmetimo reakciją“, – kalbėjo I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Be to, anot jos, pasitikėjimas Seimu yra „apgailėtinai žemas“. I.Kačinskaitė-Urbonienė teigė sveikinanti pačių aukščiausių valstybės vadovų sprendimą pasiskiepyti, kadangi jų pasitikėjimas visuomenėje yra didelis, tačiau Seimo narių paskiepijimas neduos tokio efekto, apie kurį kalba valdantieji.
„Jei paimsime Seimo pavyzdį, vidutiniškai Seimu pasitiki tik apie 30 proc. visuomenės narių. Tai ar galima sakyti, kad nuo to, jog Seimo nariai pasiskiepys, padidės pasitikėjimas ir vakcinavimo procesu? Man atrodo, kad tikrai ne“, – kalbėjo Darbo frakcijos atstovė.
Atvertų „Pandoros skrynią“
Seimo narė sutiko, kad šis sprendimas tikrai galėtų sukurti Pandoros skrynios efektą: trečiadienį Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė prašė pratęsti prioritetinio skiepijimo sąrašą, į jį įtraukiant merus ir „vietinius savivaldybių autoritetus ir lyderius“.
„Merai, įtakingi administracijų pareigūnai, seniūnai – tada tas sąrašas pasidaro begalinis, – kalbėjo I.Kačinskaitė-Urbonienė.
„Kategoriškai nesutinku: tol, kol nebus užtikrintas saugumas pačių svarbiausių, kontakte dirbančių asmenų, kurie dabar yra prioritete, ir dar nėra paskiepyti, tol apie jokias platesnes išimtis mes net neturime teisės kalbėti. Man atrodo, kad tokie pasvaičiojimai rodo situacijos nesuvokimą“, – pridūrė ji.
Svarbi žinutė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Paulė Kuzmickienė priminė, kad sprendimas skiepyti Seimo narius „AstraZeneca“ pirmiausia yra lyderystės prisiėmimas, svarbus šalies gyventojams, abejojantiems šia vakcina.
„Visi galime prisiminti praėjusios savaitės grėsmingus pranešimus, kurie sukėlė šiokią tokią sumaištį dėl „AstraZeneca“ vakcinos. Europos vaistų agentūrai (EVA) patvirtino, kad vakcina yra saugi, tačiau reikia pripažinti, kad ši vakcina susidūrė su tam tikra reputacine žala.
Mano manymu, tiek valstybės vadovo, Vyriausybės ir Seimo narių skiepijimasis tik „AstraZeneca“ yra lyderystės prisiėmimas ir komunikacinė žinutė“, – kalbėjo P.Kuzmickienė.
Seimo narė atkreipė dėmesį į tai, kad nemaža dalis prioritetinės grupės, vyresnio amžiaus gyventojų atsisakydavo skiepytis šia vakcina. Tačiau, P.Kuzmickienės teigimu, iš šalies regionuose gyvenančių žmonių atsiliepimų susidaro įspūdis, kad žmonėms iš tiesų yra svarbu matyti, kad politikai skiepijasi būtent šia vakcina.
Prisidengia negebėjimą dirbti nuotoliu?
Tuo metu I.Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusi, jog tikroji priežastis, kodėl parlamentarai skiepijami prioritetine tvarka – Seimo negebėjimas organizuoti darbo nuotoliniu būdu ir savo negebėjimo pridengimas taip trūkstamais skiepais.
„Aš tai vertinu visų pirma kaip vadovybės negebėjimą organizuoti darbo tinkamai, manau, kad ta privilegija, kai policininkai, dalis medikų, mokytojai, kiti dirbantys aptarnaujančiame sektoriuje nėra paskiepyti, ir neturi net tokios galimybės, kada tų vakcinų trūksta, kai kurie net nėra pakviesti – taip neturėtų vykti, šiuo atveju rodome netinkamą pavyzdį“, – argumentavo Seimo narė.
Anot jos, Seimo nariai galėtų dirbti kontaktiniu būdu, jei būtų taikomi tokie patys reguliarūs testavimo metodai, kurie dabar bus įgyvendinti visoje Lietuvoje – pagal antradienį Seimo įtvirtintą privalomą darbuotojų testavimą. Pati I.Kačinskaitė-Urbonienė teigė pasiskiepysianti tada, kai ateis jos eilė.
Savo ruožtu P.Kuzminckienė teigė, jog konservatorių frakcijoje abejonių dėl skiepijimosi „AstraZeneca“ vakcina nebuvo.
„Reaguojant į tai, kad tam tikros vakcinos atliko daugiau, ji „stovi“, kadangi matome, kad visuomenėje yra kilęs nepasitikėjimas, vienareikšmiškai nebuvo nė klausimo, ar skiepysimės ir rodysime pavyzdį. Tai – ne prioritetų, o lyderystės klausimas“, – pabrėžė Seimo narė.
P.Kuzmickienė nesutinka ir su teiginiais, jog „AstraZeneca“ vakcinų krizė ir Seimo narių vakcinacija pridengė parlamentarų nesugebėjimą dirbti nuotoliniu būdu: „Nesureikšminčiau tokių trikdžių – praeitoje kadencijoje Seime buvo dingusi elektra, dėl to teko visiems išsiskirstyti. Tikrai niekas nedramatizavo, kad kažkam kažko nepavyksta suorganizuoti“.
