Ištyrė, kas sumažintų neapykantos kalbos atvejų tautinių mažumų atžvilgiu: dažnai nukenčia ir romai, ir lenkai

Neapykantos kalbos kiekį tautinių mažumų atžvilgiu sumažintų žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje vartojamos kalbos higiena, teigia 850 žiniasklaidos kanalų nuo 2019 metų pradžios iki dabar išnagrinėję žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ ekspertai.

 „Mediaskopo“ tyrmo metu paaiškėjo kad neigiamiausiame kontekste minimi romai.<br> lrytas.lt koliažas.
 „Mediaskopo“ tyrmo metu paaiškėjo kad neigiamiausiame kontekste minimi romai.<br> lrytas.lt koliažas.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 26, 2021, 9:41 AM, atnaujinta Mar 26, 2021, 9:41 AM

„Žiniasklaidoje, ypač kriminalinėse kronikose, akcentuojama kitokia nei lietuvių tautybė (nors jie visi yra Lietuvos piliečiai) sustiprina neigiamą kontekstą bei pretekstą kilti neapykantai tautinių mažumų atžvilgiu. Todėl viešojoje erdvėje ypač svarbi yra kalbos higiena: atsisakius pabrėžtinio tautybės akcentavimo, ryškiai sumažės ir neapykantos kalbos tautinių mažumų atžvilgiu“, –  teigia žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopo“ ekspertas Aidas Petrošius.

Pasak jo, nepaisant akivaizdžių žiniasklaidos pastangų keistis, tautybės akcentavimas – ypač kriminalinių pranešimų kontekste – išlieka aktualia problema.

„Tuo pat metu kriminalinėse naujienose aprašomų lietuvių tautybė absoliučia dauguma atvejų nutylima. Žiniasklaidos turinio analizė atskleidžia, kad nacionaliniame naratyve tebeegzistuoja skirtis „mes – lietuviai“ ir „jie – kitos etninės kilmės piliečiai“, galbūt nesąmoningai užsimenant, kad kiti yra mažiau geri nei lietuviai. Tautinės mažumos tradiciškai atspindimos kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas – neišvengiamybė, tačiau itin retai kaip Lietuvos nacijos pasididžiavimas ar neatsiejama jos kultūros dalis. Panašu, jog dar prireiks laiko bei aktyvių pastangų, kad Lietuvos žiniasklaidai, o paskui ją – ir visuomenei lietuvių tautos sąvoka apimtų ne tik lietuvius, bet ir kitas mūsų tautas“, – prognozuoja A. Petrošius.

„Mediaskopo“ duomenimis, tautinės mažumos – romai, lenkai, rusai ir žydai – aptinkamos net 72 proc. visų neapykantos kalbos paminėjimų Lietuvos žiniasklaidoje. Ypač žiniasklaidoje atsispindi tai, kad į tautines mažumas nukreiptos neapykantos kalbos atvejų padaugėja reikšmingų šaliai įvykių metu, pavyzdžiui, per Seimo rinkimus.

Neigiamiausiame kontekste minimi romai. Su romais žiniasklaidoje dažniausiai siejami tokie žodžiai kaip „neapykanta“, „nusikaltimas“, „kriminalas“, „teismas“, „nedarbas“, „narkotikai“, „bendruomenė“, „taboras“, „šeima“ ir kiti.

„Jeigu romai žiniasklaidoje vaizduojami tik nedarbo, narkotikų, kitų nusikaltimų kontekste, visuomenei sudaromos prielaidos romų nemėgti, atmesti ir jų nekęsti. Šie du rodikliai – priešiškos visuomenės nuostatos, kaip rodo naujausi Etninių tyrimų instituto duomenys, ir nelietuvių tautybės asmenų vaizdavimas neigiamame kontekste žiniasklaidoje – tik padidina tikimybę tautinėms mažumoms patirti į juos nukreiptą neapykantos kalbą“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.

Lenkų paminėjimai šiame kontekste suintensyvėjo praėjusių metų pabaigoje, per Seimo rinkimus. Iš viso lenkai Lietuvos žiniasklaidoje 2019–2021 metais minėti 62,6 tūkst. kartų, net 8,6 proc. šių pranešimų buvo vienaip ar kitaip susiję su neapykantos kalba.

„Ryškus informacijos apie galimą neapykantos kalbą srautas lenkų tautinei mažumai užfiksuotas renkant parlamentą. Rinkimai akivaizdžiai stimuliuoja pokalbį apie tautybę ir ryšį tarp tautybių. Suformavę su žodžiu „lenkai“ susijusius žodžių debesis matome, kad vyraujantys žodžiai yra „rinkimai“, „Narkevič“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga. Tai ir lėmė, kad iš visų tautinių mažumų neapykantos kalbos ir smurto kontekste daugiausiai minimi lenkai“, – sako „Mediaskopo“ atstovas A. Petrošius.

Nepaisant praėjusiais metais sukelto rinkimų šurmulio bei neigiamai nušviestos partijos, situacija su lenkų tautine mažuma nėra tokia bloga: šalia žodžio „politinis“ su lenkais dažniausiai siejami žodžiai „geras“, „svarbus“, „didelis“.

Nuo 2019 metų pradžios rusai Lietuvos žiniasklaidoje minėti 77,5 tūkst. kartų, tačiau su neapykanta ir smurtu prieš rusus susijęs kontekstas sudarė tik 2,2 proc. šių paminėjimų. Rusų etninę grupę dažniausiai supantys  žodžiai žiniasklaidoje buvo „Putinas“, „Sovietų Sąjunga“, „teatras“, „kalba“, „istorija“. Nagrinėjant „Mediaskopo“ suformuotą būdvardžių debesį, rusų etninės grupės atžvilgiu fiksuoti tokie dažniausiai vartojami būdvardžiai: „įvairus“, „didelis”, „karinis”, „sovietinis”.

Būdvardžiai, kuriais žiniasklaidoje dažniausiai apibūdinami žydai, sietini su istorine atmintimi. Tai žodžiai „istorinis“, „senas“, „kultūrinis“, „tarptautinis“.

„Nors tautosakoje išlikę nemažai negatyvių pasakymų apie žydus, žiniasklaidos dažniausiai vartojamų žodžių debesyje dominuoja teigiami žodžiai. Taip greičiausiai yra dėl tarptautinės bei žydų bendruomenės aktyvios kovos prieš šio etnoso menkinimą. Panašu, kad žiniasklaida yra itin atsargi šios mažumos atžvilgiu“, –  pastebi „Mediaskopo“ atstovas.

A. Petrošiaus teigimu, Lietuvos tautinių mažumų kontekste pastebima ir gerų dalykų. Teigiamu pokyčiu laikytinas didesnis žiniasklaidos dėmesys ksenofobijos apraiškoms, pateikiant jas kaip netoleruotiną reiškinį. Taip pat pastebima daugiau pagarbos bendrapiliečių vardų ir pavardžių rašybai. Įvykiai kaimyninėje Baltarusijoje bei Lietuvos solidarumas su demokratine baltarusių opozicija sudarė sąlygas geriau pažinti Lietuvos gudų bendruomenę.

Šiai žiniasklaidos analizei „Mediaskopas“ išnagrinėjo 850 šaltinių: nacionalinių ir regioninių leidinių, interneto bei naujienų agentūrų straipsnių, radijo ir televizijos pranešimų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 23 dienos.

Šiuo tyrimu žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“ prisideda prie kovo mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vykdomos sąmoningumo didinimo kampanijos „Neapykantos kalba yra nusikaltimas“. Kampanija siekiama mažinti visuomenės pakantumą neapykantos kurstymui, paskatinti žmones netylėti ir pranešti apie pastebėtus neapykantos kalbos atvejus. Kampanijos metu startavo ir nauja svetainė www.nepyka.lt.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.