Arūnas Karaliūnas. Galvosūkis: kur dingsta iš automobilio išlipę žmonės?

Prieš atveriant visų prekybos centrų duris apokaliptinių scenarijų kūrėjai regėjo prie jų besirikiuojančias pirkėjų eiles, konfliktus dėl geresnės vietos ir net grumtynes su apsaugos darbuotojais.

Prieš atveriant visų prekybos centrų duris apokaliptinių scenarijų kūrėjai regėjo prie jų besirikiuojančias pirkėjų eiles, konfliktus dėl geresnės vietos ir net grumtynes su apsaugos darbuotojais.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Prieš atveriant visų prekybos centrų duris apokaliptinių scenarijų kūrėjai regėjo prie jų besirikiuojančias pirkėjų eiles, konfliktus dėl geresnės vietos ir net grumtynes su apsaugos darbuotojais.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
 Arūnas Karaliūnas. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas. <br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 28, 2021, 7:00 AM

Visos atskirą įėjimą iš lauko turinčios prekybos įmonės duris atvėrė prieš dvi savaites ir nieko panašaus neatsitiko.

Pirmosiomis dienomis dar buvo galima išvysti žmonių eilių prie dėvėtų drabužių ar avalynės parduotuvių Vilniuje, o Kaune tokių vietų reikėjo gerai paieškoti. Per porą pastarųjų savaičių vaizdas nepasikeitė, o lankytojų srautai dar labiau išsilygino.

Kaip ir anksčiau, pagrindiniu pirkėjų taikiniu išliko maisto produktais prekiaujantys prekybos centrai, kuriuose išties pirkėjai kartais grumiasi dėl labiau sunokusių bananų kekės, nesidrovi apmaigytą obuolį numesti atgal į dėžę ir išgyvena pasirinkimo kančias prie lentynos su varškės indeliais.

Galima prikurti daugybę versijų, kodėl pirkėjai neužgulė buities prekių parduotuvių: visus reikiamus pirkinius jau įsigijo internetu, nebeturi jiems pinigų, pabūgo nuolatinių gąsdinimų dėl prekybos vietose plintančio užkrato.

Vienintelio teisingo atsakymo turbūt nėra, tačiau svarbiausia, kad šis karantino atlaisvinimas jokių tragiškų pasekmių nesukėlė ir net epidemiologai nebando įtikinėti, neva prekybos centrai tapo viruso platinimo židiniais.

Nors kova su užkratu vyksta permainingai, laikinų pralaimėjimų jam turbūt reikėtų ieškoti kitose vietose.

Pamenate, kaip pernai pavasarį žmonės buvo įbauginti dėl tikimybės užsikrėsti gydymo įstaigose? Ta baimė buvo tokia stipri, kad net sunkiausių ligų kankinami pacientai nesiryžo prašyti medikų pagalbos, tuščiuose poliklinikų koridoriuose pasirodydavo tik valytoja su šluota ir dezinfekciniu skysčiu rankose.

Tokios baimės kaina – šimtai arba net tūkstančiai mirusių žmonių, kuriuos buvo galima išgelbėti. Net praėjus metams dalis kauniečių nepatikliai žvelgia į gydymo įstaigas. Ne todėl, kad nepasitikėtų ten dirbančiais gydytojais, o dėl baimių.

Tuo metu Kauno gatvėse vaizdas – lyg 2019-ųjų kovą. Automobiliai zuja vienas paskui kitą, o vakarop pagrindinėse miesto transporto arterijose susidaro spūstys.

Bene didžiausias skirtumas nuo tų laikų, kai dėl pavojingų infekcijų niekas pernelyg nesuko sau galvos, – pustuščiai troleibusai ir autobusai.

Keistas reiškinys: prekybos centruose jokio žmonių antplūdžio nėra, kavinės, restoranai ir kitos pramogų vietos uždarytos, dauguma moksleivių bei studentų mokosi nuotoliniu būdu, tačiau automobilių srautas didėja.

Sunku patikėti, kad kauniečiai be jokio rimto reikalo tiesiog išvažiuoja pasivažinėti miesto gatvėmis dėl pramogos – lyg degalų kaina prilygtų vandens vertei. Jeigu tokių dykaduonių ir pasitaiko, tai tik vienetai.

Galima spėti, kad dauguma kauniečių važinėja darbo reikalais, ir tai patvirtina vis daugiau šviesų, įsižiebiančių Kauno centre bei Savanorių prospekte įsikūrusių biurų pastatų languose, pramoninėje miesto dalyje.

Beveik keturi mėnesiai griežto karantino – pakankamas laiko tarpas įvertinti nuotolinio darbo privalumus ir trūkumus. Kuo toliau, tuo pastarųjų daugėja.

Džiaugsmą dėl galimybės ilgiau pabendrauti su vaikais arba pasitaikiusios progos susitvarkyti spintą užgožia bendravimo trūkumas ir darbo užduotys, kurias gerokai lengviau būtų išspręsti bendromis pastangomis.

Verslo pasaulyje seniai žinoma, kad įspūdingiausi sandoriai sudaromi golfo aikštynuose, todėl kelios minutės gyvo pokalbio su potencialiu partneriu ar klientu vertingesnės negu pora dienų derybų nuotoliniu būdu.

Labai greitai turėtų paaiškėti, kad sugrįžimas į darbo vietą nėra toks pavojingas, kaip iš pradžių gali pasirodyti. Tereikia tinkamai pasiruošti, galbūt pertvarkyti darbo vietas, testuotis ir dar vienas mitas bus sulygintas su žeme.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.