Pataisos su baudomis už neapykantos kurstymą – atsiimtos, kontrolę internete pradės virtualus policijos patrulis

Visuomenės pasipriešinimo sulaukusios Laisvės partijos frakcijos registruotos Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodekso pataisos, plečiant neapykantos kalbos bei diskriminacijos požymius, praėjusią savaitę buvo atsiimtos.

Lietuva dar nepasirengusi prisiimti atsakomybės už neapykantos kurstymą internete, o gal to padės išmokti virtualus patrulis?<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Lietuva dar nepasirengusi prisiimti atsakomybės už neapykantos kurstymą internete, o gal to padės išmokti virtualus patrulis?<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
gėjų, gėjai, homoseksuolai, eitynės, paradas, baltic pride, balticpride, policija<br>J.Stacevičiaus nuotr.
gėjų, gėjai, homoseksuolai, eitynės, paradas, baltic pride, balticpride, policija<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ramūnas Matonis. <br>V.Skaraičio nuotr.
Ramūnas Matonis. <br>V.Skaraičio nuotr.
Kęstutis Girnius.
Kęstutis Girnius.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>T.Bauro nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Edita Dačinskaitė

Mar 30, 2021, 3:37 PM, atnaujinta Mar 30, 2021, 3:37 PM

Tiek siūlymui tebegulint Seimo stalčiuose, tiek jį atsiėmus, netrūko pataisas lydinčių gandų, vienas populiariausią apie neva bandymą cenzūruoti galimybę laisvai reikštis.

Lietuva dar nepasirengusi prisiimti atsakomybės už neapykantos kurstymą internete, o gal to padės išmokti virtualus patrulis? Kodekso pataisas rengusios partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius pasigenda švietimo atstovų įsitraukimo į diskusiją.

Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti profesoriai ir ekspertai pasisakė apie pataisų atsiėmimą bei visuomenės baimės priežastis.

T.V.Raskevičius: turime teisėsaugos palaikymą

Homoseksualumo neslepiantis parlamentaras T.V.Raskevičius pats sulaukė komentatorių grasinimo, dėl ko Vilniaus apylinkės prokuratūra praėjusią savaitę pradėjo du ikiteisminius tyrimus.

Tačiau jis tuo pačiu gesina aršias diskusijas, išdėstydamas, kad administracinė atsakomybė už neapykantos kurstymą bei diskriminacijos požymius, įtraukiant odos spalvą, etninę kilmę, pilietybę bei lytinę tapatybę, nėra skirta riboti žodžio laisvę, o kaip tik sustiprinti jos apsaugą Lietuvoje.

„Dėl administracinės atsakomybės taikymo turime visišką palaikymą tiek Policijos departamento, tiek Generalinės prokuratūros“, – portalui lrytas.lt sakė jis.

Žmogaus teisių specialistas sutinka, kad visgi reikia laiko rasti prieinamesnius būdus šią žinią ištransliuoti visuomenei bei ją pasiekti.

Paklaustas apie artimiausius žingsnius, siekiant užkardyti neapykantos kalbą, pagrindiniu įrankiu pagarbai internete pasiekti, politikas įvardija švietėjišką ir prevencinę veiklą bei kviečia sutarti, jog mandagaus bendravimo taisykles, kurias naudojame gyvo komunikavimo metu, turėtume perkelti ir į anonimiškumu pasižyminčią interneto erdvę.

„Sankcijų bei administracinės atsakomybės taikymas niekada nėra pirminis sprendimas“, – sakė T.V.Raskevičius.

Peržiūrėjus komentarus socialiniuose tinkluose, akivaizdžiai matėsi, kad asmenys dėl kodekso pataisų tulžį liejo nerinkdami žodžių. Netrūko ir propagandinių atsiliepimų socialiniuose tinkluose bei naujienų portalų komentarų rubrikose.

Specialistai ne kartą pastebėjo, kad lietuviai viešąją erdvę įsivaizduoja visiškai nekontroliuojamą, priklausančią jiems ir jų nuomonės išliejimui be jokių taisyklių. Todėl bet kokį bandymą viešąją erdvę prižiūrėti dėl įžeidinėjimų, kitų žmonių menkinimo ar neapykantos kurstymo priima kaip jų galimybių ribojimą.

Pataisos nepataisomiems

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Kęstutis Girnius stojo į besipriešinančiųjų pataisoms pusę bei aštriai pasisakė apie siekį taikyti baudžiamąją ir/ar administracinę atsakomybę, pavadinęs tai „paskutiniu idiotizmu“.

K.Girnius sveikino Laisvės partijos nutarimą atsiimti savo siūlomas įstatymo pataisas. Tai, anot jo, rodo partijos reakciją į kritiką, supratimą, esą partija savęs nepuošia, siūlydama žmones bausti už jų mintis ir žodžius, nors ir jei jie gruboki.

Politologas nemano, kad Lietuvos teisėsauga, dabar ir ateityje, turėsi pakankamai įrankių korektiškai atskirti baustinus neapykantos komentarų autorius bei kelia klausimą, ar apskritai juos reikia bausti.

„Jei žmogus gatvėje pradeda ant ko nors šaukti, vadinti pederastu tai vienas dalykas, internete rašyti apie pederastų valdžią – visai kitas dalykas, nes net nežinoma, kam tas epitetas taikomas, tad ir nekursto neapykantos“, – dėstė K.Girnius.

Jis neslėpė, kad tokios pataisos jį nustebino. Esą, pykčio kupini bei diskriminacijos komentarai rodo žemą kultūrą, bet tik tiek, o žmogaus įskaudinimas tokiomis replikomis internete yra mažesnė blogybė nei, jo žodžiais, cenzūra.

Politologo teigimu, minėtos pataisos neišspręstų visuomenės žaizdos. Net Lietuvos teismai, turėdami laiko į bylą įsigilinti, labai panašias situacijas vieną kartą nagrinėtų vienaip, kitą jau kitaip. Neaiškios lygių teisių į žodžio laisvę ribos.

„Komentarų skilties beveik neskaitau, tačiau manau, kad daug komentatorių kartais tiesiog nori pasirodyti prieš draugus – „štai, aš irgi taip manau“, o nebūtinai komentuoja iš piktos valios“, – portalui lrytas.lt sakė K.Girnius.

Jo teigimu, reikia kelissyk apsvarstyti pašnekovo poziciją: „Žmogus gali įsižeisti, nors jo nieks nenorejo pažeminti. <...> Net jei stengiasi įžeisti sąmoningai – dėl to nereikėtų bausti, žinoma, kol nėra grasinimo konkrečiam žmogui“.

Politologas nurodė, kodėl „laido riterius“ reiktų ignoruoti. Jei jie būtų nubausti, jie savo draugams ir panašiai galvojantiems galėtų prisistatyti, kaip kankiniais, vargšais, kurie buvo nubausti „cenzūros“: „Geriausia <..> ignoruoti ir nedaryti didvyriais“.

Virtualus patrulis jau ruošiasi darbui

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis pabrėžė, kad nesvarbu, ar pataisas Laisvės partija įregistruos ateityje ar ne, kaip tik šiuo metu virtualių patrulių pareigoms apmokomi darbuotojai „neketina užsiimti cenzūra ar riboti žodžio laisvės“.

Jis paneigė ir mitą, kad „bus baudžiami visi iš eilės už nuomonės išsakymą֧“. Esą neigiamai nusistačiusią visuomenę labiausiai suklaidino nuostata, kad pagrindinis virtualiojo pareigūno tikslas yra filtruoti kiekvieną laisvai išreikštą nuomonę ir ieškoti neapykantos kurstymo potekstės.

Kad ir kam bebūtų naudinga klaidinanti prielaida – ji nėra teisinga: pirmiausia virtualus patrulis reikalingas labai aiškiems neleistiniems veiksmams, jų tarpe – įvairūs internetiniai sukčiavimai, kur interpretacijai, nusikaltimas tai, ar ne, vietos nėra, tvirtino policijos atstovas.

„Bet kokiu atveju“, – papildė R.Matonis, – „Nusižengusiojo lauktų pradžioje įspėjimas, tik vėliau atsakomybė“.

Programišių bei internetinių trolių amžiuje, pasitikėti ir atpažinti virtualų patrulį, gerai neinformuotam piliečiui gali būti iššūkis. Kaip nesukurti erdvės rastis naujo profilio sukčiams?

Policijos atstovas tikina, kad panašių nesusipratimų neturėtų būti – aiški informacija bus pateikta jau artimiausiu metu, o virtualus patrulis darbą turėtų pradėti jau balandžio 6 d.

Tipinis komentatorius suraukta kakta

Istorikas, VU profesorius Arūnas Streikus apie norėtas įteisinti pataisas antrina pasisakiusiems pašnekovams: „Neefektyvu ir neprasminga“.

„Manau, kad sprendimas atidėti pataisų svarstymą, yra sveikintinas dalykas. Ne teisminių institucijų įgalinimas spręsti, kur nuomonės laisvė peržengia leistinumo ribą ir tampa neapykantos kurstymu, yra labai pavojingas būdas, atveriantis duris minčių policijai“.

Paklaustas, kodėl norėdami pagirti – susilaikome, o peikti sau leidžiame kone visada, A.Streikus paaiškina, kad aršus žeminimas po įvairias naujienas nušviečiančiais straipsniais – tai ne tiek blogos asmens valios, kiek bendros visuomenės emocinės būklės ir apskritai visoms tautoms būdingos kritiškos reakcijos apraiška, galbūt ir pasireiškiantis įprotis mąstyme – neigti.

Profesoriaus nuomone, „reguliuoti internetą – rytų kaimynių politiką primenanti praktika“.

Apie blėstančias lietuvių baimes reikšti emocijas, istorikas sakė, kad neslėpti emocijų – nebūtinai pagirtina savybė. Laimei esama ir gerų ženklų – nyksta posovietinių laikų pradžiai būdingas kankinio sindromas – tautos kančių naratyvą keičia laisvę mylinčios tautos vaizdinys.

Partizanų kovų Lietuvoje eksperto žodžiams reflektuoja jo įvardytas pavyzdys, kad partizanų karas jau matomas labiau kaip herojiška kova, o ne kančių istorija. „Taip pat mokomės ne tik matyti ką (kitos tautos, – aut. past.) padarė mums, bet ir ką mes padarėme joms“.

Jei Laisvės partijos nariai atras tinkamą receptą neapykantos ir diskriminacijos kalbos internete aptikimui dar ankstyvuose etapuose, anot profesoriaus, dar yra neaiškumų klasifikuojant komentarus, kurių motyvai absoliučiai skirtingi: „Reikia skirti profesionalius trolius ir „nepriklausomus“ komentatorius, taikant skirtingas jų užkardymo priemones <..>“.

Noro dergti kilmė

A.Streikaus teigimu, sovietizacija komentatorių mintis galėjo „paliesti“ dvejopa prasme.

Pirmiausia, kaip ne iki galo įsisamonintas buvusių oficialių lozungų apie tautų draugystę, rasių ir lyčių lygybę neigimas.

Antras požiūrio kampas – išlikęs psichologinis-kompensacinis mechanizmas, būdingas ir kitoms kultūroms, patyrusioms ilgalaikį žeminimą. Principas veikia, įvardija profesorius, kalinių psichologijai būdingo komplekso pasireiškimu, – neva jei tave menkina, tu menkink kitus ir pasijusi „aukščiau“.

„Na, o jei dėl komentarų persmelktų nacionalizmu, seksizmu – tai ateina dar iš senesnių laikų, iš XX amžiaus pirmosios pusės“, – įžvalgomis pasidalijo ekspertas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.