Ekspertai: pažiūrėkit į replikas Seime ir tada nesistebėsit, kad internetu dažnas naudojasi kaip kanalizacija 

Kol viena visuomenės dalis pasipiktinusi dėl M.A.M.A. apdovanojimų organizatorių, kad šie nejaučia atsakomybės, o valdžia taiko dvigubus standartus, kita dalis rėkia, kad Verbų sekmadienį be jokių testų prie bažnyčių ir jų viduje būriavosi minios žmonių.

Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>V.Skaraičio nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>V.Skaraičio nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>T.Bauro nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>T.Bauro nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>V.Skaraičio nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>V.Skaraičio nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>T.Bauro nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>T.Bauro nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rima Urbonaitė.
Rima Urbonaitė.
Linas Kojala.<br>D.Umbraso nuotr.
Linas Kojala.<br>D.Umbraso nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>K.Kavolėlio nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>K.Kavolėlio nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>M.Patašiaus nuotr.
Pandemija užaštrino visuomenės problemas: kokios valdžios žinutės reikėtų lietuviams?<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Mar 31, 2021, 5:47 PM, atnaujinta Apr 1, 2021, 4:09 PM

Pasipiktinimo fonas lydi kiekvieną diskusiją, tačiau argumentų bei racionalumo jose dažnai būna mažai. „Žinių radijo“ laidoje ekspertai įvardijo, kaip dezinformatoriai, kartais net ir Seimo nariai, pasinaudoja dabartine visuomenės būsena ir kokios vadžios, koronaviruso krizės metu, trūksta Lietuvos visuomenei.

Galimybė pasinaudoti konfliktais

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė abejojanti, kad paskutiniu metu išryškėjęs diskusijų kultūros Lietuvoje trūkumas yra staiga atsiradęs – anot jos, šis procesas vystosi palaipsniui, tačiau tam tikros aplinkybės yra puiki terpė atsirasti agresyvumui, kategoriškumui.

Politologės teigimu, sąmokslo teorijų įsitvirtinimas, negebėjimas kritiškai įvertinti ir surasti faktais grįstos informacijos atsirado dėl švietimo sistemos, kuri neorientuoja į konstruktyvią diskusiją, taip pat – dėl stebimo stipraus atotrūkio tarp visuomenės ir valdžios, kuris sukūrė nepasitikėjimą.

„Man atrodo, kad kurį laiką turėjome visuomenės ir valdžios stiprų atotrūkį – yra susiformavęs stiprus nepasitikėjimas valdžia. (...) O dar yra veikimo iš išorės, kurie tuo pasinaudoja, ir tuos pleištus kala dar giliau“, – kalbėjo politologė.

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sutiko – trečiosios šalys iš tiesų naudojasi tam tikromis objektyviomis problemomis, kurios kyla Vakarų visuomenėse, visgi, jos ir pačios nuo panašių problemų nėra apsaugotos.

„Turbūt nenorėtume, kad Vakarų šalys būtų absoliučiai vieningos visais įmanomais klausimais – priešingai, demokratijos esmė yra nuolatinė diskusija, nuolatinis nesutarimas, bet kartu ir konstruktyvaus dialogo paieška.

Ką bando išnaudoti tokios šalys kaip Rusija – aštrinti egzistuojančias problemas, aštrinti kraštutinumus, sukurti prielaidas šaržui, t.y. susikurti oponento šaržą, kuris neatitinka tikrovės: diskutuoji ne su tuo, kuris turi kitą nuomonę, bet su kito žmogaus nuomonės šaržu arba karikatūra. Tokiu atveju galimybės susitarti tampa iš esmės neįmanomos.

Trečiosios šalys tuo naudojasi, bet neturėme manyti, kad jos sukuria tą problemą ar kad jos pačios nuo to apsaugotos, nes vienintelė skirtis tarp demokratinių ir nedemokratinių valstybių šia prasme yra tai, kad nedemokratinėse šalyse tokia diskusija yra užgniaužiama iki tol, kol prasiveržia kitomis formomis, pavyzdžiui – masiniais protestais gatvėse“, – kalbėjo L.Kojala.

Keičiamas demokratijos veidas

Tuo metu vertindama diskusijas socialiniuose tinkluose, kurių suvaldymui prireikia net virtualaus patrulio, politologė R.Urbonaitė pastebi, kad internetinėse platformose žmonės nesirenka iš tikrųjų „diskutuoti“.

„Nesu linkusi veltis į diskusijas, ypač matant, kad žmonės atėjo ne diskutuoti, o kategoriškai išsakyti savo nuomonę. Svarbu atskirti, ar žmogus linkęs diskutuoti ir girdėti kitus, ar naudoja socialinius tinklus tam, kad garsiai rėktų.

Kartais socialiniai tinklai man primena kanalizaciją, į kurią nuleidžiama viskas, o tada žmogus apsisuka ant kulno ir ramiai nueina. Kitaip tariant, sakyčiau, kad atmosfera, kuri ten susikuria, nėra visai sveika, o diskutuoti su žmogumi, kuris nenori diskutuoti, nėra tikslinga“, – kalbėjo R.Urbonaitė.

„Apskritai, paskutiniu metu pasakyti, kad nežinai, abejoji, kad matai kelis galimus variantus tarsi tapo labai, labai nemadinga, tampi „balta varna“, – pastebėjo ji.

L.Kojala pastebi, kad ne tik nuomonės visais įmanomais turėjimas, bet ir jos pateikimo forma turi didelę pakeičia diskusijų kultūrą, keičia demokratijos veidą.

„Daugybė tyrimų rodo, kad maždaug penktadaliu daugiau dėmesio sulaukia tokie teiginiai arba argumentai, kurie yra su emocijos prieskoniu. Iš esmės esi skatinamas reikšti savo mintis ne tik tezių pagrindu, bet ir praturtinant jas emocijomis, nes tokiu atveju gausi tai, kas yra šiuolaikinė valiuta – ar tai būtų „patiktukai“ socialiniuose tinkluose, ar dėmesys.

Ta paskata verčia svarstyti, ar mes tam tikra prasme demokratijos nepaverčiame „emokratija“, kurioje privalai būti emocingas ir turintis nuomonę visais įmanomais klausimais, antraip tampti mažiau ar arba iš viso nerelevantiškas“, – įvertino L.Kojala.

Kokios valdžios žinutės reikia?

R.Urbonaitė teigė matanti „emokratijos“ apraiškų ir Lietuvos Seime – anot jos, dalis parlamentarų iš tiesų daugiau galvoja apie formą, negu apie turinį, ir taip elgiasi sąmoningai.

„Kai kurių darbas Seime, atrodo, didžiąja dalimi susideda iš buvimo tam tikru trigeriu, kiek tik leidžia galimybės pasisakinėti Seimo posėdžių metu – yra tie etatiniai kalbėtojai, kurie kartoja tas pačias frazes, kurie jaučiasi turį laisvą mandatą su kuriuo, jiems atrodo, atėjo tik laisvė nevaržomai kalbėti, bet neatėjo pareiga kalbėti atsakingai.

Tačiau tie žmonės paprastai supranta, kodėl jie taip daro – jie atsiduria žinių reportažuose, jų kalbų ištraukos įtraukiamos iliustruojant tam tikrą temą. Jie puikiai supranta, kad tai užtikrina papildomą dėmesį, nors ir lieka mažai vietos atsakomybei“, – kalbėjo politologė.

R.Urbonaitė pastebi, kad dėl politinių interesų kiti Seimo nariai nėra linkę tokių parlamentarų ne tik sudrausminti, bet ir nuo jų atsiriboti. „Kai kurie Seimo nariai maitinasi emocijų kūrimu, dėmesiu, kuris pasiekiamas provokuojant, kuriant emocijas, įžeidinėjant. Seime to yra nemažai, kartais atrodo, kad tai užgožia tai, kas iš tiesų Seime vyksta“, – įvertino ji.

Vertindama, kokios valdžios lietuviams reikėtų koronaviruso krizės metu, R.Urbonaitė teigė, jog pirmiausia reikėtų susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą, kurį pasiekti trukdo ir vienybės Seime trūkumas.

„Seimas – ne vieta sąmokslo teorijoms, dezinformacijai, dirbtiniam emocijų kėlimui, kai ir taip tos emocijos šiuo metu labai stiprios – Seimo vaidmuo turėtų būti reguliuoti konfliktus. (...)

Aišku, visada gerai turėti priešus, kuriuos pats sukuri ir pats nugali – tokiu būdu užsidirbti politinės karmos taškų, tačiau pandemija reikalauja maksimalaus susitelkimo. Nesakau, kad visi turi visiems pritarti, tačiau susitelkimas diskusijų kultūros prasme, ieškojimas geriausių sprendimų ir nebijojimas parodyti, kad ieškome, kad galime sutarti, kur anksčiau galbūt niekada nesutarėme – tokios žinutės iš Seimo trūksta“, – pabrėžė politologė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.