„Tai tikrai labiausiai priklauso nuo to, kaip mes patys visi kartu elgsimės. Jeigu šventes stengsimės sutikti saugiai ir pernelyg nekeldami rizikos bendraudami, nebus kažkokio labai reikšmingo spaudimo sveikatos sistemai (...) manau, gali kažkokių labai specialių ar griežtų sprendimų Vyriausybei pavykti išvengti“, – prognozavo I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pažymėjo dar šią savaitę susitiksianti su prekybininkais pasitarti, kaip šventiniu laikotarpiu užtikrinti didesnę pirkėjų kontrolę ir kitas saugumo priemones.
„Tikrai norėtume, kad esamų reikalavimų rėmuose tiesiog jų būtų laikomasi ir nereikėtų kurti naujų tam, jog bandytume išspręsti galbūt kažkur kažkokį reikalavimų nesilaikymo atvejį, kadangi dėl to sunkumų patiria ir tie, kurie tų reikalavimų skrupulingai laikosi“, – aiškino premjerė.
I.Šimonytė: nesinorėtų, kad per šias Velykas pakartotume Vėlinių scenarijų
Ministrės pirmininkės teigimu, dėl judėjimo ribojimų likimo po Velykų kol kas sprendimo nėra, tačiau ekspertai šią kontrolės priemonę esą vertina kaip pagrindinę priežastį, neleidusią visoje Lietuvoje išplisti „britiškajai“ viruso mutacijai.
„Ekspertų vertinimu, judėjimo ribojimai turbūt buvo pagrindinė priežastis, kuri leido „britiškajam“ štamui Lietuvoje neišplisti taip, kaip jis išplito daugelyje kitų šalių. Todėl žinau, kad žmonės nėra patenkinti, žinau, jog tai erzina ir pykdo, bet vis dėlto savo vaidmenį tie judėjimo apribojimai suvaidino ir manau, kad tas vaidmuo buvo teigiamas“, – sakė ji.
I.Šimonytė apgailestavo dėl tokio judėjimo suvaržymo ir tikino „visa savo širdimi esanti su tais, kurie norėtų keliauti“, tačiau prašė nuo papildomų kontaktų dar susilaikyti.
„Dabar pagrindinis prašymas buvo per Velykas, kada žmonės vis tiek daugiau juda, nori kažkur išvykti ir su kažkuo susitikti, kad to judėjimo būtų mažiau. Nesinorėtų, kad šitos Velykos pakartotų tai, kas įvyko praėjusiais metais po Vėlinių. Praėjusiais metais po Vėlinių, kada tas judėjimas irgi buvo labai intensyvus, mes turėjome labai labai spartų bangos plitimą.
Nors ir tikrai suprantu žmonių savijautą, tikrai atsiprašau dėl jos ir apgailestauju, su visa savo širdimi esu su tais žmonėmis, kurie labai norėtų keliauti, bet labai prašau per Velykas išvengti tų kontaktų, todėl, kad tai mums leistų primažinti tą bangos kilimą“, – ragino premjerė.
„Ir tuomet mes jau po Velykų, pirmadienį, galėtume žiūrėti, kokia yra situacija ligoninėse, kokia yra epidemiologinė situacija, antradienį būtų Vyriausybės posėdis, kada ir spręstume pagal tuo metu matomą vaizdą ir matomas tendencijas, ar reikia kokių nors papildomų suvaržymų ir kam jie galėtų būti taikomi“, – pridūrė I.Šimonytė.
Dėl epidemiologinės situacijos labai gerų žinių nėra
Kalbėdama apie epidemiologinę situaciją Lietuvoje, ministrė pirmininkė neslėpė gerų žinių neturinti. Anot jos, Vilniuje ir kitose Rytų Lietuvos savivaldybėse susirgimų skaičiai ir toliau kyla ir ten situacija esą greitu metu nepagerės, tačiau padėtis prastėja ir dalyje pozityvesnius rodiklius turinčių savivaldybių.
„Kalbant apie epidemiologinę situaciją, turbūt patys puikiai matote iš skaičių, kad kažkokių labai gerų žinių nėra. Tačiau situacija yra maždaug tokia pati, kokia buvo vakar ir užvakar. Atvejų skaičius aplink Vilnių ir savivaldybėse Rytų Lietuvoje toliau kyla, kitose savivaldybėse situacija šiek tiek geresnė, tačiau taip pat negalime pasakyti, kad neprastėja.
Stebime tas prastėjimo tendencijas ir kitur. Tačiau pagrindinis artimiausio laiko iššūkis ir uždavinys bus kaip įmanoma geriau panaudoti tas vakcinas, kurių šią savaitę, lyginant su praėjusiomis savaitėmis, tikrai gausime jau labai nemažai“, – patikino I.Šimonytė.
Anot jos, dar šią savaitę savivaldybėms bus paskirstyta daugiau nei 130 tūkst. vakcinos dozių, iš kurių per 96 tūkst. bus skirta pirmajam gyventojų skiepui. Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5575 žmonės, antrą – 5976. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 336 tūkst. 458 asmenys, abiem – 158 tūkst. 925.
Ar skiepys ir šventinėmis dienomis?
Paklausta, ar skiepijimas vyks ir šventinėmis dienomis, Vyriausybės vadovė atsakė, kad viskas priklausys nuo to, ar žmonės norės dirbti, o motyvuoti juos valdžia stengsis didesniu užmokesčiu.
„Galima tikėtis, jeigu bus toks pasirinkimas skiepyti, jeigu bus žmonių, kurie norės dirbti. Tikrai mes esame pasirengę mokėti tiems žmonėms už darbą, kad jie skiepytų. Iš esmės tai yra savivaldybių administracijų, kurios turi procesą organizuoti, gebėjimas įtikinti žmones dirbti ir per šventines ar savaitgalių dienas.
Iš centrinės valdžios galiu duoti patikinimą, kad tikrai įkainis už tą darbą bus didesnis, ir tuo stengsimės motyvuoti skiepyti kuo daugiau žmonių“, – žadėjo I.Šimonytė.
