Šį kartą pasižymėjo prezidentas G.Nausėda, išrėžęs, kad V.Putinas – žudikas. Išrėžė nė nemirktelėjęs – ne taip, kaip JAV prezidentas J.Bidenas, kuris atsakydamas į žurnalisto klausimą ilgai krenkštė, kol išstenėjo: „Taip.“
Galima pasidžiaugti, kad pagaliau mūsų prezidentas išdrąsėjo.
Juk Rusijos televizijos kanalai bent vienam vakarui užmiršo Ukrainą ir JAV ir prisiminė, kad pasaulyje egzistuoja ne vien „Pribaltika“, bet ir atskira šalis Lietuva.
Net buvo prisiminta, kad mes ne iš kelmo spirti: esame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – nuo Baltijos iki Juodosios jūros – palikuoniai.
Na, ir kas, kad po to buvome palyginti su Rusijos Voronežo sritimi – vis dėlto įrodėme, kad mūsų gyslomis teka karingųjų protėvių kraujas.
Tačiau stebina kitkas: kodėl taip ilgai prezidentas tylėjo – juk kaimyninės Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka jau seniai susitepė taikių protestuotojų krauju.
Šiaip Lietuvos vadovui nereikėtų sustoti pusiaukelėje. Kodėl nepavadinus Vokietijos kanclerės A.Merkel Rusijos įtakos agente, nes ji krūtine užstoja Maskvos stumiamą „Nord Stream 2“ projektą, kuriam priešinasi JAV ir daug kitų Vakarų šalių.
Be to, kažkodėl tylima, kai Vengrijos vadovas V.Orbanas savo piliečius skiepija rusiška vakcina „Sputnik V“.
Ar sulauks deramo lietuviško atkirčio ir apie tokius ketinimus prabilęs Austrijos kancleris S.Kurzas? Ir visiškai nesuprantama, kaip G.Nausėda Vilniuje galėjo priimti į Lietuvą su oficialiu vizitu atvykusią Estijos prezidentę K.Kaljulaid – juk ji Maskvoje spaudė ranką žudikui V.Putinui.
