Prancūzų pasiryžimas laikytis taisyklių silpsta
Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas laidos metu pasakojo apie trečiadienį paskelbtus naujus karantino griežtinimus: uždaromos mokyklos, parduotuvės, visoje šalyje įvedama komendanto valanda, o gyventojai nuo savo namų gali nutolti iki 10 kilometrų atstumu.
Anot jo, situacija jau kurį laiką blogėjo, tačiau pastaruoju metu užsikrėtimo atvejų skaičius šovė į viršų, todėl niekam neturėjo būti didelės staigmenos dėl Prancūzijos prezidento paskelbto karantino režimo sugriežtinimo.
„Link to buvo einama žingsnis po žingsnio, buvo įvesti papildomi suvaržymai kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Paryžiaus regione: nebuvo galima išeiti be pažymos savaitgaliais per komendanto valandą arba vakarais nuo 19 valandos vakaro. Dabar šios taisyklės persikelia į visą Prancūziją“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje.
Anot jo, gyventojams būdingas dejavu jausmas – kad visa tai jau matyta ir girdėta: „Velykos bus panašios, kaip ir praėjusiais metais, kada turėjome likti namuose, kai vaikai mokėsi iš namų“.
Vis tik N.Aleksiejūnas pastebi, kad epidemiologinė situacija šalyje išties rimta: 75 proc. visų sergančiųjų užsikrėtę britiškąja koronaviruso atmaina. Prancūzijos valdžia kėlė tikslą, kad reanimacijos lovų skaičius šalyje neviršytų 3 tūkst., tačiau šiuo metu jau viršija 5 tūkst.
„Riba viršyta beveik dvigubai, tai priverčia imtis papildomų priemonių. Tačiau jau nebėra daug papildomų priemonių, kurių būtų galima imtis“, – pastebėjo ambasadorius.
Prancūzijoje taip pat yra įvesti judėjimo ribojimai – uždrausta keliauti tarp regionų, tačiau bendras principas – nenutolti daugiau nei 10 kilometrų nuo namų. N.Aleksiejūno teigimu, jaučiama, kad su kiekvienu nauju ribojimu prancūzų pasiryžimas laikytis taisyklių silpsta, todėl stiprėja patikra.
„Matomas policijos patruliavimas gatvėse, matoma, kad patikra yra. Prancūzams tai nėra savaime suprantama, yra daug dalykų, kurie visiškai nebūdingi Prancūzijai, kaip, pavyzdžiui, pusmetį trunkantis restoranų uždarymas.
Toks įspūdis, kad su kiekviena nauja banga, su kiekvienu nauju karantinu žmonių pasiryžimas laikytis taisyklių mažėja, todėl patikra tik stiprėja“, – kalbėjo N.Aleksiejūnas. Anot jo, suvaržymai Prancūzijoje numatyti mažiausiai keturioms savaitėms.
Airiai galės keliauti 20 kilometrų atstumu
Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis pasakojo, kad nors šalyje jau po truputį nuslūgsta trečioji banga, įprastomis Velykomis čia nekvepia.
„Airija jau turėjo savo trečiąją bangą – Europoje visi jos, o kaip tik dabar Airijoje ji jau nuslūgsta. Čia antroji banga vyko rudenį, kada šalis, išskyrus mokyklas, buvo praktiškai uždaryta.
Tačiau vėliau politikai sugalvojo atšvęsti Kalėdas gana populistiškai, o tai privedė prie tokio stipraus infekcijos šuolio, kokio nebuvo nuo pavasario – tokiai šaliai, kaip Airija, 8 tūkst. atvejų per dieną yra daug“, – prisiminė A.Teišerskis.
A.Teišerskio teigimu, Airijoje numatytas rodiklis, kad intensyvios terapijos skyriuose neturėtų būti daugiau nei 50 pacientų, tačiau sausį pacientų skaičius viršijo 200.
„Gydytojai pasakojo, kad net operacines perdarinėjo į palatas, kad galėtų priimti pacientus. Nuo sausio vėl buvo grąžinti patys aukščiausi apribojimai, įskaitant ir mokyklų uždarymą.
Dabar, nuo kovo pradžios, Vyriausybė, pamačiusi, kad atvejų skaičius šiek tiek nukrito, nepaisant to, kad britiška atmaina Airijoje sudaro 90 proc.susirgimų, jau pradėjo atidarinėti mokyklas“, – kalbėjo A.Teišerskis.
Dar vienas atlaisvinimas Airijoje – leidimas gyventojams važiuoti toliau negu penkis kilometrus nuo namų. Dabar gyventojams bus leidžiama keliauti vietinės savivaldybės ribose arba 20 kilometrų už savivaldybės ribų.
Anot Airijos bendruomenės pirmininko, kol kas apie platesnį atidarymą nėra kalbama – ligonių intensyvios terapijos palatose skaičius nukrito iki 70, tačiau vis dar nenukrito iki priimtino lygio.
Lenkijoje svarstomos radikalios priemonės
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas laidos metu pasakojo, kad šalis ir toliau muša koronaviruso rekordus neigiama prasme, svarstomos radikalios priemonės.
„Savaitės pradžioje buvo paskelbta, kad 30 tūkst. yra ta riba, ką gali atlaikyti Lenkijos medicininė sistema. Trečiadienio duomenys – 32800 susirgimų. Blogiausia, kad labai daug mirtinų atvejų – virš 600 per parą“, – įvardijo E.Borisovas.
Anot jo, nuo pirmadienio Lenkijoje papildomai įsigalioja griežti vykimo Lenkijos viduje apribojimai. Tiesa, kol kas nėra iki galo aišku, kaip šis ribojimas atrodys praktikoje.
Lenkijos Vyriausybė taip pat nurodė, prie Velykų stalo gali susirinkti ne daugiau penkių žmonių, bet ne daugiau nei dvi šeimos.
„Kaip tai veiks praktikoje – labai sudėtinga nuspėti, čia labiau kreipiamasi į gyventojų sąmoningumą. Vakar teko važiuoti prie Varšuvos, tai kelių blokadų ar patikrinimių tikrai nėra. Laukiama ministro pirmininko konferencijos, kur galėtų būti paskelbtos naujos griežtinančios priemonės“, – kalbėjo E.Borisovas.
E.Borisovo teigimu, Lenkijoje šiuo metu iš esmės yra įvestas „lokdaunas“ (lockdown) – uždarytos parduotuvės, kirpyklos, kitos paslaugas teikiančios įmonės, tačiau svarstomi ir dar griežtesni suvaržymai.
„Kalbos yra įvairios, spekuliacijos yra įvairios, kad gali būti dar labiau griežtinama, net svarstoma iki tokių dalykų kaip ypatingosios padėties įvedimas“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius Lenkijoje.
Švedai mėgaujasi laisvėmis
Laisvesniu karantino režimu garsėjančioje Švedijoje gyvenantis lietuvis Paulius Drungilas teigė, kad ir dabar šalies gyventojai nesijaučia griežtai užspausti.
„Neturime dėvėti kaukių, nėra rimtų ribojimų. Galima laisvai keliauti nusipirkti duonos tiek į mažas įmones, tiek į didelius prekybcentrius. Pagrindinis ribojimas – numatytas žmonių skaičius tam tikram plotui, į šį reikalavimą žiūrima rimtai“, – kalbėjo P.Drungilas.
Anot jo, visa kita – sporto klubai, parduotuvės, kitos paslaugas teikiančios įmonės veikia, tiesiog yra atidžiai stebimas lankytojų srautas: „Didžiausias suvaržymas – stipriai ribotas kavinių laikas, jos veikia tik iki 20 valandos vakaro“.
Vertindamas, kaip švedams pavyksta išlaikyti padėtį šalyje tokią atvirą ir stabilią, P.Drungilas teigė, jog žmonės sąmoningai laikosi rekomendacijų, savo noru atsisako tam tikrų veiklų.
„Manau, kad jie sąmoninigai klauso savo valdžios, stengiasi laikytis rekomendacijų, stengiasi viešajame transporte dėvėti kaukes. Visa kita – maistas į namus, žmonės galbūt daugiau atsisako sporto klubų, pradėjo į gamtą keliauti“, – kalbėjo P.Drungilas.
Anot jo, kovo viduryje Švedijoje buvo 16 tūkst. naujų atvejų: „Nesakyčiau, kad mums labai gerai sekasi, bet situacija gerėja“.
