Kaistant konservatorių ir G. Nausėdos santykiams, jėgų persvara svarbiausioje arenoje – užtikrinta

Vienų grasinimai kitiems. Taip toliau rutuliojasi valdžios viršūnių santykiai, kurie nedvelkė taika net prieš Velykas.

Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Žygimantas Pavilionis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė, Žygimantas Pavilionis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Andrius Kubilius<br>kiti
Andrius Kubilius<br>kiti
Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, Seime, Antanas Bubnelis, Povilas Mačiulis<br>V.Skaraičio nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, Seime, Antanas Bubnelis, Povilas Mačiulis<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2021-04-03 14:40

Savaitės pradžioje prezidentas G.Nausėda interviu BNS vienareikšmiškai tvirtino, jog konservatoriai, siekdami į Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžius Briuselyje siųsti ne tik jį, bet ir premjerę I.Šimonytę, gali pažeisti Konstituciją.

Anot prezidento, dešinieji, kurie stoja į konfliktą ne su juo, o su pagrindiniu šalies įstatymu, „turėtų jau dabar pagalvoti apie savo politinę, ir ne tik politinę, atsakomybę“. Esą prezidentui niekas negali uždrausti vykti bet kur ir bet kada, jei to jis nori.

Vadinasi, konservatoriai, norėdami, kad į EVT galėtų vykti ir Vyriausybės vadovė, neva varžo tokią konstitucinę prezidento laisvę ir pareigą.

Į prezidento pareiškimus itin aštriai reagavo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Ž.Pavilionis.

Politikas feisbuke ėmė su ironija klausinėti, ar tik G.Nausėda, grasindamas ne tik politine atsakomybe, neketina ir susodinti tų Seimo narių, kurie balsuoja pagal sąžinę, pavyzdžiui, atmesdami prezidento veto.

Konservatorius pridūrė, kad Lietuvos prezidentas parlamentą, panašu, įsivaizduoja kaip kurultajų – mongolų ordos vadukų sueigą, o ne demokratinės valstybės instituciją.

Šitokie vieši pareiškimai – aiškus politinės temperatūros, kuri toliau kaista, ženklas. Tai rodo ir, tarkime, buvusio dešiniųjų vedlio, europarlamentaro A.Kubiliaus samprotavimai – esą G.Nausėdai niekaip nesiseka surasti savo vietos valstybėje ir politikoje, tad jis toliau lieka nereikšmingas.

Ar šalies vadovo ir pagrindinės valdančiosios jėgos kaktomuša užsienio politikos fronte įsismarkaus iki rimtos politinės ar net konstitucinės krizės? Kol kas linkstama į tai, nes nė viena pusė nerodo polinkio nusileisti.

Negana to, kyla pavojus, kad tai gali paaštrinti nesutarimus ir kitose valstybei svarbiose srityse, pavyzdžiui, kovojant su pandemija, projektuojant ekonominę politiką ar planuojant mokesčių pakeitimus.

Šią savaitę valdančiuosius toliau skalavo kritika, kad jie nesugeba apsispręsti dėl seniai įvesto karantino strateginės krypties. Mat, daugelio oponentų manymu, dabartinė politika jau išsisėmė – piliečiai vis labiau nepaiso suvaržymų, o pandemijos rodikliai toliau blogėja.

Tokias kalbas ypač paskatino praėjusį savaitgalį Kauno „Žalgirio“ arenoje vieša švente virtęs ir dėl to didžiulį atgarsį visuomenėje sukėlęs muzikos apdovanojimų renginys M.A.M.A.

Taigi valdžia buvo raginama apsispręsti: ar ji ketina toliau griežtinti karantiną, ar vis dėlto imasi išmanios, intensyviu testavimu ir skiepijimu paremtos atlaisvinimų taktikos.

Vyriausybė šią savaitę dar kartą atidėjo sprendimus dėl karantino priemonių, pažadėjusi nuspręsti po švenčių. Lyg ir sklinda signalai, jog bus bandoma žengti antruoju keliu – mažinant suvaržymus.

Tiesa, valdančiosios daugumos lyderiai Seime tvirtina, jog jokio dramatiško pasirinkimo nereikia daryti, nors matyti, kad ir koalicijoje toliau tvyro nepasitenkinimas, esą Vyriausybė nepakankamai greita ir ryžtinga.

Panašiai šią savaitę kalbėjo ir G.Nausėda – esą Vyriausybės blaškymasis ir trypčiojimas suerzino visuomenę, paskatino ją maištauti. Be to, prezidentas tarsi pritarė opozicijos atstovams kritikuodamas judėjimo tarp savivaldybių suvaržymus.

Kita vertus, šalies vadovas jau sau įprastu stiliumi miglotai išvedžiojo, kad nors kai kurių švietimo, kultūros įstaigų bei renginių atvėrimo reikėjo imtis anksčiau, karantinas turi likti griežtas, o panaikinti judėjimo ribojimus reikėtų ne tarp visų savivaldybių.

Be to, G.Nausėda sukritikavo konservatorių siūlymus dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio restoranams taip atsikirsdamas valdantiesiems, kurie anksčiau supeikė jo pateiktus kai kurių mokesčių pakeitimų projektus.

Vis dėlto kad ir kaip smarkiai kaistų konservatorių ir Prezidentūros santykiai, jėgų persvara svarbiausioje arenoje – Seime – kol kas užtikrintai yra valdančiųjų pusėje. Net tuo atveju, jei jų pačių gretos kartais šiek tiek aptrupa.

Taip šią savaitę atsitiko, kai Seime buvo balsuojama dėl privalomojo kačių, šunų ir šeškų ženklinimo. Dauguma valdančiųjų siekė, kad jis būtų įvestas jau po poros metų, o opozicija ir dalis Liberalų sąjūdžio narių bei pavienių kitų valdančiųjų norėjo, kad būtų nustatytas penkerių metų terminas. Šis klausimas – seniai politiškai karštas, aktualiausias rinkėjų erzinti nenorintiems provincijos politikams.

Bet valdantieji laimėjo prieš opoziciją, nes juos parėmė dalis opozicinių socialdemokratų.

Pastaroji frakcija valdantiesiems padėjo sprendžiant ir kitą, kur kas karštesnį reikalą – sprendžiant dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriaus A.Jakubausko atleidimo.

Opoziciniai valstiečiai ir „darbiečiai“ nedalyvavo slaptame balsavime siekdami maksimaliai apsunkinti padėtį, kad valdantieji nesurinktų reikalingo daugiau nei 71 balso. Mat pačių konservatorių gretose radikalioji dešinioji jų stovykla rėmė idėjiškai jiems artimą centro vadovą.

Beje, A.Jakubauską netiesiogiai gynė ir G.Nausėda, raginęs palikti LGGRTC ramybėje.

Vis dėlto už A.Jakubausko atstatydinimą balsavo net 79 parlamentarai, nes kairiųjų paramos valdantiesiems užteko su kaupu.

Taigi gal ir teisūs politikos ekspertai, įžvelgiantys, kad socialemokratai tampa bene pagrindiniais šešėliniais valdančiųjų partneriais.

Tiktai tokios sąjungos nėra labai tvirtos ir ilgalaikės – paprastai jos išsilaiko iki pirmos rimtos krizės arba iki rinkimų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.