Ginčams dėl tradicinių vertybių aštrėjant, ekspertai nesutaria: kalbėti pradėta per anksti ar per vėlai?

Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa. Apžvalgininkai mano, kad dabar išvis ne laikas tokius klausimus spręsti.

Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Laisvės partija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laisvės partija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laisvės partija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laisvės partija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laisvės partija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laisvės partija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Toliau visuomenėje kaistančios diskusijos dėl grėsmių tradicinėms vertybėms gresia dar didesniu žmonių susipriešinimu, o dalies valdančiosios koalicijos pažadai užtikrinti lygias žmogaus teises visiems stringa.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

Apr 5, 2021, 11:37 PM, atnaujinta Apr 6, 2021, 12:18 PM

Savo ruožtu psichikos sveikatos specialistai įsitikinę – žmonės ir neturi turėti vienos nuomonės, tik problema ta, kad nemokame tomis nuomonėmis apsikeisti.

Psichiatras, žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Dainius Pūras atkreipė dėmesį, kad didelė dalis visuomenės mano, jog tokiais kontroversiškais klausimais kalbėti Lietuvoje dar yra per anksti, nors iš tiesų apie tai kalbėti pradėta kaip tik per vėlai.

Surengė palaikymo akciją

Jau du ketvirtadienius iš eilės choreografė Greta Grinevičiūtė su bendraminčiais per ausinukus klauso pasirinktos dainos ir šoka Katedros aikštėje. Tai – tylios dainos už meilę akcija. Taip jos dalyviai išreiškia pritarimą vienos lyties asmenų partnerystei, temai, šiuo metu viešojoje erdvėje keliančiai bene daugiausia aistrų.

„Šita tyli daina nėra protestas. Mes prieš nieką neiname ir prieš nieką neprotestuojame. Tiesiog norime atkreipti dėmesį į lygias visų žmonių teises, kad mes visi jas turime turėti ir neprimetinėti kitiems savų nuostatų. Mane ypatingai paskatino milžiniškos pykčio bangos, kurias pastebėjau socialinėje erdvėje.

Atrodo, lyg visuomenė būtų priešinama. Nemanau, kad mums reikia priešintis ir eiti vienam prieš kitą. Galbūt tiesiog galime suprasti, kad meilė yra visiems“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „24/7“ savo tylaus šokio idėją aiškino choreografė.

Akcijos dalyvių teigimų, žmogus turi laisvę mylėti ką nori, o tam negali trukdyti nei politikai, nei kokios nors kitos institucijos.

„Suprantu, kad daug kas vadovaujasi krikščionybės nuostatomis. Bet Lietuva neturi valstybinės religijos. Mes priimame visus ir turime priimti. Jeigu taip yra mūsų Konstitucijoje parašyta, gal tuos ir vadovaukimės“, – tęsė G.Grinevičiūtė.

Jai pritarė ir aktorė Goda Simonaitytė: „Apskritai jokia valdžia ir jokia institucija neturėtų nusakyti žmogui, ką jis turi mylėti ir ko neturi mylėti. Mes visi turime teisę mylėti ką norime, jeigu tai nepažeidžia kito žmogaus teisių.“

N.Vasiliauskaitė: baudos už nusišnekėjimą internete gali virsti realia grėsme realybėje

Seimui dar nepateiktas partnerystės įstatymas, kuriuo būtų leidžiama įteisinti ir tos pačios lyties asmenų partnerystę, įpylė dar daugiau žibalo į visuomenės diskusijų laužą. Dalis žmonių įžvelgia grėsmę tradicinėms vertybėms ir šeimai, organizuoja mitingus ir šeimų maršus, kai kur net pasigirsta raginimai versti naujai išrinktą Seimą.

Kovo pabaigoje Laisvės frakcija Seime atsiėmė įstatymo pataisas, kuriomis už neapykantos kalbą numatytos baudos siekė 3 tūkst. eurų. Filosofė Nida Vasiliauskaitė sako, kad toks siūlymas būtų išprovokavęs realius neapykantos išpuolius.

„Žmogus, gavęs už kažkokį negražų raštelėjimą viešojoje erdvėje piniginę baudą, ir dar didelę, turbūt nepradės draugiškumo rodyti. Jis tai, ką būtų išliejęs paprasčiausiu pasisakymu, tik kaups realią pasipriešinimo nuotaiką. Tada mes iš tiesų galime gravituoti link realių nusikaltimų. Ne neapykantos, pasireiškiančios kažkokiu nusišnekėjimu, bet neapykantos, pasireiškiančios ir fiziniu smurtu“, – svarstė N.Vasiliauskaitė.

Pasak filosofės, nesutarimai yra labiau išprokovuojami matomiems žmonėms elgiantis taip, kad dalis visuomenės būtų sudirginta. Kaip pavyzdį ji pateikė LGBT aktyvistus, kuriems dalis visuomenės „alergizuoja“, nors neturi nieko prieš pačią LGBT bendruomenę.

„Be abejo, įtampa didėja ir ji yra dirginama lygioje vietoje. Kada kalbame apie visuomenę, kaip pilną kažkokios neapykantos, tarkime, tam tikrai visuomenės grupei, didžioji dalis jų yra pikta, nes jie nenori būti „protinami“, nenori, kad jiems pamokslautų, jie alergizuoja tam tikrą aktyvizmą. (...) Yra mažuma, kuri nekenčia LGBT, o yra dauguma, kuri nekenčia aktyvistų, tam tikro elgesio“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai “24/7“ poziciją išsakė N.Vasiliauskaitė.

Karantine gyvenančią visuomenę įstatymų projektai dėl žmogaus teisių užklupo per greitai?

Savo ruožtu „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius įsitikinęs, kad vis dar karantino gniaužtuose gyvenančią visuomenę įstatymų projektai dėl žmogaus teisių užklupo per greitai.

„Dalis valdančiosios koalicijos atėjo su šūkiais padaryti viską per 100 dienų ir nori rezultato čia pat ir iš karto visko. Bet reikėtų pasverti, ar tikrai bus rezultatas ir ar tai nesupriešins visuomenės. Reikia įvertinti savo galimybes, nes gali būti taip, kad įvairios iniciatyvos, dėl kurių ir kyla įtampa visuomenėje, greičiausiai jos nepajudės iš mirties taško, bus vėl atidėtos.

O susipriešinimas visuomenėje didžiulis ir šiandieninėje situacijoje tai tikrai nepadeda, o galbūt labiau ir truko“, – tvirtino apžvalgininkas.

Psichologas: neišmintinga žiūrėti į pandemiją kaip į mechaninį sprendimą

Psichologas Gintaras Chomentauskas teigia, kad išaugusį žmonių pyktį ir nerimą galima ne tik nujausti. Tą rodo ir tyrimai. Visuomenės suirzimas, specialisto teigimu, yra karantino ribojimų pasekmė.

„Kovo mėnesį labai išaugo žmonių nerimas ir pyktis, ypač jaunesnių žmonių grupių. Tai reiškia, kad kažkas su tomis viruso valdymo priemonėmis yra negerai“, – pastebi psichologas.

Ekspertas prognozuoja, kad ribojimams tęsiantis, žmonės gali tapti dar mažiau suvaldomi.

„Kas gali atsitikti? Tai, kas jau yra atsitikę: tylus protestas, vėliau tamptantis nelabai tyliu, o po to – jau garsus protestas. Dinamika maždaug tokia. Bet būtų neišmintinga žiūrėti į pandemiją kaip į mechaninį, medicininį sprendimą.

Nes šiuo atveju pandemijos valdymas labiausiai susijęs su visuomenės valdymu, didžiosios visuomenės dalies įgaliojimu, pritarimu, ir, jeigu tai daroma tiesiog medicininiu būdu, tai mes prarandame ryšį tarp valdžios struktūrų ir asmens. Kadangi vieni sako vienaip, kiti – kitaip, mes didiname susipriešinimą tarp žmonių“, – kalbėjo G.Chomentauskas.

Psichiatras: kalbėti pradėta ne per anksti, o per vėlai

Psichiatras, žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas D.Pūras mano, kad dabartinius nesutarimus skatina ir tai, jog partnerystės ar neapykantos kalbos klausimai ilgą laiką buvo atidedami.

„Man netgi atrodo, kad priešpriešos toks ypatingumas yra, nes mes 30 metų snaudėme. Kaip dauguma sako, kad gal per anksti apie tai kalbėti, tai man atrodo, jog mes kaip tik pernelyg ilgai atidėliojome tą kalbėjimą ir „prisitvenkė“. Manau, kad reikia apie tai kalbėti, tik mums reikia mokytis civilizuotai kalbėti.

Čia iš tikrųjų yra su psichikos sveikata susiję dalykai, nes žmonės turi išmokti pagarbiai bendrauti ir visiems nuo to bus geriau“, – apibendrino psichiatras.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.