Prabilo apie rimtą krizę Lietuvos politikos viršūnėse: nenusileidęs G. Nausėda gali likti už durų

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viliasi, kad prezidentas Gitanas Nausėda nelėks Ingridai Šimonytei iš paskos, jei Seimas nuspręs į Briuselį siųsti ne šalies vadovą, bet premjerę.

Draugiški prezidento G.Nausėdos ir premjerės I.Šimonytės pasitrynimai – jau praeitis?
Draugiški prezidento G.Nausėdos ir premjerės I.Šimonytės pasitrynimai – jau praeitis?
Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>M.Patašiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>M.Patašiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
 Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Apr 5, 2021, 5:54 PM, atnaujinta Apr 6, 2021, 9:07 AM

Prezidentui ir konservatoriams susikibus dėl to, kas iš Lietuvos turėtų griežti pirmuoju smuiku Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiuose, G.Landsbergis leido aiškiai suprasti, kad iki šiol buvusi praktika gali keistis.

Be to, valdančiųjų konservatorių lyderis portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ pareiškė viltį, kad įvykus pokyčiams Vilnius nepakartos Varšuvos scenarijaus: „Labai tikiuosi, kad iki realaus konflikto, koks buvo Lenkijoje, kai į EVT nuvyko abu valstybės vadovai, mes vis dėlto neprieisime.“

Visiems neužteko kėdžių

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Sąjungos viršūnių susitikime Lenkijai atstovavo ir tuometis premjeras Donaldas Tuskas, ir prezidentas Lechas Kaczynskis.

Pastarasis nepaklausė buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio maldavimų nevykti į Briuselį ir pateko į labai keblią padėtį – šalies delegacijai pritrūko vietos prie viršūnių derybų stalo. Prie jo jau sėdėjo D.Tuskas, R.Sikorskis ir finansų ministras Jacekas Rostowskis, o pagal griežtas ES viršūnių susitikimo taisykles į posėdžio salę galėjo patekti ne daugiau kaip trys vienos valstybės atstovai.

L.Kaczynskis tuomet negalėjo atsisėsti ir prie valstybių vadovams skirto derybų stalo, nes prie jo Lenkijos atstovams rezervuotos dvi kėdės jau buvo užimtos, ir prezidentas liko už durų.

Pasiuntė aiškų signalą

„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, valdančiųjų gretose jau svarstoma, kad maždaug po mėnesio vyksiančiame EVT posėdyje, kuriame bus svarstomos su klimato kaita susijusios problemos, turėtų dalyvauti premjerė.

Tiesa, G.Landsbergis tikino, kad jo esą dar nepasiekusi informacija apie tokias galimas Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) rekomendacijas: „Gal jūs esate geriau informuoti už mane? Bet lauksime ir žiūrėsime, kaip atrodys būsima EVT darbotvarkė.“

ERK anksčiau nusprendė, kad praėjusią savaitę nuotoliniu būdu vykusiame EVT posėdyje Lietuvos poziciją turi pristatyti prezidentas.

Bet komiteto vadovė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pranešė, kad nuo šiol Seimas Lietuvos delegaciją vertins atsižvelgdamas į kiekvienos EVT darbotvarkę.

G.Nausėda į tai kategoriškai atkirto, kad Seimas gali suformuoti šalies poziciją, bet esą neturi teisės nustatyti delegacijos sudėties.

BNS agentūrai šalies vadovas pareiškė, kad jokia institucija, ministerija ar Seimo narių grupė negali apriboti prezidento galimybių vykdyti jo konstitucinę pareigą.

Pažymėjimas – tik vienas

Ar plika akimi matomi Prezidentūros ir valdančiųjų nesutarimai dėl EVT gali virsti rimta politine krize? Kuo šis ginčas gali pasibaigti?

Apie tai paklaustas G.Landsbergis teigė neįžvelgiantis konflikto: „Aš matau Seimo narių norą išsiaiškinti, kaip iki šiol veikė mūsų vadovų atstovavimas Taryboje.

Paaiškėjo, kad labai ilgą laiką Lietuvoje sudarant delegacijas buvo vadovaujamasi tiesiog paprotine teise.

Kitaip tariant, susitarimas tarp politikų buvo vienintelis teisinis instrumentas, kuriuo remiantis buvo grindžiamas mūsų atstovavimas. Kiek stebiu situaciją viešumoje, Seimo Europos reikalų komitetas, matyt, bando buvusius susitarimus apibrėžti aiškiau.“

G.Landsbergis džiaugėsi, kad tai gali būti „puikus pagrindas“ susitarti šalies vadovams, kaip bus atstovaujama šaliai, kokios pozicijos pristatomos.

ERK turi galimybę rekomenduoti Užsienio reikalų ministerijai sudaryti vienokią ar kitokią delegaciją. Vyriausybė gali persvarstyti sprendimą ar jį pakeisti. Bet, vienaip ar kitaip, ministerija yra atskaitinga Seimui“, – dėstė ministras.

Be to, politikas priminė, kad Lietuvai, kaip ir Lenkijai, išspausdinamas tik vienas vadinamasis pažymėjimas, su kuriuo galima patekti į Europos Vadovų Tarybą.

Netiki, kad įvyks blogiausia

Bet kas bus, jei Užsienio reikalų ministerijos išspausdintas kvietimas kitą kartą bus įteiktas ne G.Nausėdai, o I.Šimonytei?

Ar kvietimo negavęs prezidentas liktų Vilniuje, ar vis tiek vyktų į Briuselį, po kurį galėtų pasivaikščioti tik kaip turistas?

„Gink Dieve, tokio scenarijaus nesitikiu. Manau, kad išmintingi ir valstybiškai mąstantys vadovai tikrai suras atsakingą išeitį ir ministerija neatsidurs kryžminėje ugnyje, kai reikėtų priimti sudėtingus ar labai keblius sprendimus“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

Konservatorių vedlys teigė kartu su kolegomis esąs pasiruošęs ieškoti diplomatinio situacijos sprendimo, jis taip pat atmetė prezidento priekaištus, kad iki šiol veikusios tvarkos pakeitimo iniciatorių veiksmai gali prieštarauti Konstitucijai.

G.Landsbergis argumentavo, kad tuometis prezidentas Valdas Adamkus nebuvo kaltinamas pažeidęs Konstituciją, kai užleido turėtą poziciją vykti į Briuselį Andriui Kubiliui ar kitiems buvusiems premjerams.

„Jeigu buvo laikai, kai premjeras važiavo savo atsakomybių ribose ir vėliau tai nebuvo traktuojama kaip Konstitucijos pažeidimas, kodėl dabar turėtų būti kitaip? Juolab kad pasikeitus tradicijai nei Konstitucija, nei kokie nors kiti įstatymai šioje srityje nebuvo keičiami.

Problema kita – įdomu, kaip atsitiko, kad nei Daliai Grybauskaitei dvi kadencijas, nei naujam prezidentui arba jo komandai nekilo minties persvarstyti įstatymus, kurie aiškiai reglamentuotų ir įtvirtintų tai, kas vyko pagal paprotinę teisę. Tą situaciją reikėjo sutvarkyti“, – laidoje „Ne spaudai“ svarstė G.Landsbergis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.