Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ įvertino, ką reiškia tokia ministro žinutė ir kokių pokyčių galima tikėtis.
Ieškos naujų kelių
Pirmiausiai pakalbėję apie karantino atlaisvinimus, dabar – apie pauzes, Vyriausybės nariai vis siunčia viena kitai prieštaraujančias žinutes.
Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras M.Sinkevičius laidos metu teigė ministro žinutę supratęs kaip ankstesnės strategijos atsisakymą ir tai, jog bus ieškoma karantino alternatyvų.
„Matyt, ir centrinei valdžiai akivaizdu, o vietos valdžioje tai labai jaučiasi, kad po daugiau nei metus trunkančios pandemijos bet kokias priemones, kurių tik imsiesi – ar prašysi, ar drausi, ar ribosi, žmonės jau sunkiai priima.
Centrinei valdžiai nelieka nieko kito, kaip tik ieškoti naujų kelių. Ar toji strateginė kryptis pasikeis į tai, kad bandysime atlaisvinti karantino gniaužtus – nežinau, vakar apie tai buvo kalbama, bet gyvenant tokiomis sąlygomis – kiekvieną dieną po naujieną“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
M.Sinkevičius pastebi, kad koronaviruso bangos skandina net tik visuomenę, bet plauna ir valdžios pamatus: „Tą bangos purslai darė su S.Skvernelio Vyriausybe, natūraliai – ir su dabartine Vyriausybe“.
Anot socialdemokrato, kiekviena diena, kada epidemiologinė padėtis negerėja, situaciją daro vis grėsmingesne.
„Kantriai laukiame, taikstomės su draudimais, jų laikomės – žmonės pavargsta, psichologinis nuovargis transformuojasi į pyktį, nepasitenkinimą. Tada ieškoma pykčio taikinio. O ant ko gi pyksi dėl tų problemų, dėl trukdymo keliauti, susitikti su šeimos nariais? Dažniausiai ir greičiausiai pasirenkamas pykčio objektas – valdžia“, – įvertino M.Sinkevičius.
Anot jo, dar keisčiau atrodo, kai valdančiosios koalicijos partneriai iš Laisvės partijos bando išsiskirti, parodyti, kad jų nuomonė dėl suvaržymų yra kitokia. M.Sinkevičiaus teigimu, koalicijos partneriai turėtų kalbėti viena linija, atsisakyti noro pasireklamuoti.
Keičiama taktika
Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas teigė, jo anksčiau kurti atlaisvinimo scenarijai ir tikslas, kad susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų būtų mažesnis nei 200, keičiasi – gyvenimas koreguoja šiuos planus, savo karantino strategijas keičia ir kitos šalys.
„Matome, kad karantinas vis dėlto jau išsisėmė. Kol nėra masinio imuniteto, matome, kad karantinas, kaip viena pagrindinių priemonių, jau tampa neefektyvi ir Lietuvoje.
Pradėjus didėti užsikrėtimų skaičiui, atsiradus naujoms mutacijoms ir toliau užsispyrusiai siekti to paties tikslo – 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų – būtų visiškai nelogiška. Manau, kad Vyriausybė pasielgė teisingai“, – įvertino A.Matulas.
Anot konservatoriaus, bus keičiama pandemijos valdymo taktika.
„Ne karantinas bus pagrindinė kovos priemonė, bet testavimas ir vakcinavimas, taip pat informacija, bendravimas su visuomene, kad ji suvoktų, kad šiame etape, kada atsisakoma karantino, tam tikrų ribojimo priemonių, jų asmeninis elgesys apsaugant save ir visuomenę bus vienas pagrindinių veiksnių“, – pridūrė komiteto pirmininkas.
Pasitraukimas būtų katastrofiškas
Vertindamas, kodėl dabartinė karantino politika nebeduoda rezultatų, M.Sinkevičius teigė, kad suveikė žmonių prigimtis – žmonės nori socialinio gyvenimo, nori keliauti, bendrauti.
„Valdžiai tai – Sizifo darbas, visuomenei – kantrybės išbandymas. Po metų, natūralu, kad kantrybė pasibaigė, o į tuos prašymus, reikalavimus žmonės žiūri atsainiai“, – įvertino M.Sinkevičius.
A.Matulas neatmeta galimybės, jog strigus testavimui ir vakcinavimui, arba jeigu bus fiksuojama žymiai daugiau užsikrėtimo atvejų, gali prireikti įvesti griežtą karantiną, kuris truktų iki dviejų – trijų savaičių.
Šaltinių teigimu, viename iš konservatorių frakcijos pasitarimų premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad jeigu reikėtų skelbti trečią kartą karantiną, ji trauktųsi iš pareigų. Ar tai reiškia, kad trečiojo karantino nebus?
A.Matulo teigimu, I.Šimonytė prisiėmė didžiulę atsakomybę kaip premjerė, taip pat prisiėmė atsakomybę ir už SAM vadą A.Dulkį, todėl gerai, kad ji nesilaikytų posto, jei būtų padaryta klaidų ir situacija blogėtų.
„Kada kai kurie frakcijos nariai pradėjome daryti spaudimą (premjerei – aut.past.) atsižvelgdami į visuomenės, žiniasklaidos daromą spaudimą, galbūt ir bandėme kalbėti, bandėme spausti, kad galbūt greičiau atsidarykime, atlaisvinkime viską. Galbūt premjerė pasakė, kad jei pridarysime klaidų, pradės augti susirgimų, mirčių skaičius, tai ji pirmiausiai prisiims atsakomybę, ne mes, kurie darome spaudimą“, – aiškino A.Matulas.
Tačiau grubių klaidų, anot A.Matulo, nebuvo – testavimo tempai atstatyti, vakcinacijos tempai yra pakankamai spartūs, o Užkrečiamųjų ligų įstatymo pataisos leis atidaryti tam tikrus verslus.
Tuo metu M.Sinkevičius teigė, kad politikas visada turi būti pasiruošęs lagaminėlį ar dėžę daiktams spintoje, nes bet kada gali tekti atlaisvinti politinę vietą dėl įvairių aplinkybių, nebūtinai susijusių su paties politiko veikimu ar neveikimu.
Tačiau, anot jo, premjerės ar atskirų ministrų pasitraukimas šiuo metu būtų katastrofiškas pandemijos valdymui.
„Kaip žiūrėsi ir vertinsi šios Vyriausybės ar premjerės darbą, dabartinėje situacijoje, kada vėl turime neigiamą tendenciją, premjerės sprendimas trauktis reikštų visos Vyriausybės griūtį – tikiu, kad užtenka sąmoningo supratimo, kad to daryti jokiomis aplinkybėmis neišeina“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
