Prieš kelias savaites Vyriausybė leido atnaujinti pradinukų kontaktinį ugdymą 45-ose šalies savivaldybėse, netaikant jokio testavimo. Dar 15-oje savivaldybių, kuriose susirgimų skaičiai didesni, vaikai į mokyklas gali įžengti tik su neigiamu COVID-19 testo atsakymu, o ugdymo įstaigos privalo periodiškai tirti savo bendruomenę kaupinių metodu.
Per tą laiką epidemiologinei situacijai pablogėjus, pirmosios per karantiną atsivėrusios mokyklos atstovas Arūnas Penkaitis sako, kad testavimas yra vienintelis būdas išvengti viruso plitimo ugdymo įstaigose. Jis ragina kuo greičiau testavimą kaupinių metodu taikyti ne tik visose mokyklose, bet ir darželiuose.
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos tėvų tarybos pirmininkas A.Penkaitis portalui lrytas.lt kalbėjo, kad po pradinukų Velykų atostogų teks vėl laužyti galvą, kaip mokykloje užtikrinti vaikų saugumą.
„Dabar baigsis pradinukų atostogos, pirmadienį jie nori sugrįžti, o nėra jokio aiškaus reglamentavimo, kaip jiems tą padaryti. Mokykloms palikta apsispręsti ir džiazuoti savo erdvėje. Tas labai liūdina“, – sakė A.Penkaitis.
Jis pridūrė, kad testavimą reikėtų vykdyti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nes būtent ten plieskiasi dideli COVID-19 židiniai.
„Susirgimai visoje Lietuvoje auga ir dabar mes turime galvoti apie naudojamų priemonių efektyvumą ir reikalingumą. Pasak NVSC, didžioji dalis židinių, ypač Vilniuje, yra darželiuose. Tuo metu mokyklos labai puikiai tvarkosi.
Skirtumas tarp šių dviejų įstaigų yra toks, jog mokyklos yra profilaktiškai testuojamos, kad galėtų pagauti ligos atvejus, o darželiuose, galima pavadinti, pasikliaujama loterija“, – lygino A.Penkaitis.
Vadina „žaidimu su ugnimi“
A.Penkaitis aiškina, kad, sparčiai blogėjant epidemiologinei situacijai, sprendimai dėl tolimesnio pradinukų ugdymo turi būti priimami jau dabar. Jo teigimu, būtina ir kuo greičiau paskiepyti tuos švietimo darbuotojus, kurie iki šiol nepasiskiepijo.
„Savivaldybės ir Vyriausybė vis dar leidžia lankyti mokyklas be jokių viruso valdymo priemonių, o tai būtų galima pavadinti žaidimu su ugnimi. Čia yra atsakomybės stoka, nes kai kurie savivaldos politikai nieko negalvoja, o tiesiog vykdo Vilniaus nurodymus ir žino, kad atsitikus nelaimei visada galės parodyti, kas yra kaltas.
Sprendimai turėtų būti priimami labai greitai. Žmones turi pasiekti labai kokybiška, aiški ir nedviprasmiška informacija. Šioje vietoje irgi yra labai apmaudu, kad tos informacijos nepaprastai trūksta – nei Vyriausybė, nei savivaldos institucijos nedega noru padėti tobulinant kontaktinio ugdymo modelius“, – portalui lrytas.lt kalbėjo kunigaikščio Gedimino progimnazijos tėvų tarybos pirmininkas.
Per šešias kontaktinio ugdymo savaites šioje progimnazijoje COVID-19 užsikrėtė 5 pradinukai. Į mokyklą sugrįžo 33 klasės iš 34. Kunigaikščio Gedimino progimnazija buvo pirmoji mokykla šalyje, kuri vykdė pilotinį projektą ir į ugdymo įstaigą sugrąžino beveik visus pradinukus.
Premjerė: ugdymo įstaigų atvėrimas galėjo daryti įtaką susirgimų skaičiams
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog po Velykų atostogų tos savivaldybės, kuriose epidemiologinė situacija blogėja, bus raginamos taikyti testavimą kaupiniais, kaip iki šiol darė tiek Vilnius, tiek ir kitos „juodosios“ savivaldybės.
I.Šimonytė pripažino, kad ugdymo įstaigų atvėrimas be testavimo galėjo daryti įtaką tam tikrose savivaldybėse didėjantiems susirgimų skaičiams.
„Taip, deja, yra tų savivaldybių, kuriose situacija nuo to sprendimo, kai buvo leista atsiverti be testavimo, pablogėjusi, ir čia galėčiau paminėti Kauno miestą, bet ir kai kurias kitas savivaldybes.
Šiandien Vyriausybės sprendimas toks, kad po atostogų šitų savivaldybių mokyklos į ugdymą grįžta, tačiau savivaldybės turės savaitę ar pusantros pereiti prie kaupinių testavimo, jei ten situacija nepagerės. Neatmesčiau, kad situacijos pablogėjimas tose savivaldybėse gali būti siejamas su ugdymo įstaigų atvėrimu“, – kalbėjo I.Šimonytė.
