„AstraZeneca“ vakcinos netaupyti skatinanti I. Šimonytė žada kitą savaitę pristatyti Imuniteto pasą

Didesnių įmonių skiepijimas leistų sunaudoti besikaupiančią „AstraZeneca“ vakciną, bet vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skiepijimas išlieka pagrindiniu prioritetu, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 8, 2021, 2:19 PM, atnaujinta Apr 11, 2021, 11:18 PM

Aiškindama sprendimą leisti skiepytis didesniems kolektyvams, kol dar nebaigtos vakcinuoti prioritetinės grupės pagal amžių ir profesijas, I. Šimonytė teigė, kad „nėra tikslinga tą („AstraZeneca“) vakciną kaupti“.

„Čia yra du atskiri procesai ir tai reikia labai aiškiai suprasti. Per šias dvi savaites Lietuva gauna vakcinų „Pfizer“, „Modernos“ maždaug 120 tūkst. dozių, jei  šiomis vakcinomis bus paskiepyti žmonės 65+ amžiaus, mes turėsim bent vieną skiepą gavusių 70 proc. šitų žmonių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Akivaizdu, kur yra prioritetai, prioritetai čia ir yra, tačiau šalia mes turime tą vakciną, kuri linkusi kauptis, ne be nelabai palankios viešos opinijos, manau, kad nėra tikslinga tą vakciną kaupti ir laukti masinės vakcinacijos, ten kur yra dideli kolektyvai, kur ji gali būti greitai panaudota“, – pažymėjo premjerė.

Ji teigė, kad įmonių skiepijimas būtų paralelinis procesas ir netrukdytų pagrindiniam prioritetui – vyresnio amžiaus žmonių vakcinavimui. 

„Jei žmonės norės skiepytis, paraleliai, (šalia) pagrindinio proceso, kur žinoma, kad yra vyresnio amžiaus žmonės, manau, kad tuos dalykus galima puikiai suderinti. (...) Tai vakcinai, kurios yra didesni kiekiai susikaupę  arba kaupiasi, jos sunaudojimui didesnių kolektyvų skiepijimas galėtų būti puikus papildomas procesas, tikrai ne pagrindinis“, – kalbėjo premjerė.

Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad kviečiamos vakcinuotis įmonės, turinčios ne mažiau kaip šimtą darbuotojų.

Vėliau ministerija patikslino, kad šių įmonių darbuotojai bus vakcinuojami tik likus vakcinų po atitinkamą savaitę skiepijamos prioriteto grupės.

Anot SAM, įmonių darbuotojai gali rinktis bet kurią vakciną, tačiau tikėtina, kad šiuo metu greičiau bus vakcinuoti asmenys, norintys skiepytis „Vaxrevria“, anksčiau vadinta „AstraZeneca“ vakcina.

Lietuva iki šiol yra gavusi 717 tūkst. 245 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudotos 596 tūkst. 505 dozės.

Šiuo metu yra 120 tūkst. 740 kol kas nepanaudotų vakcinos dozių.

Imuniteto paso koncepciją tikimasi pristatyti kitą savaitę

I.Šimonytė teigė, kad imuniteto paso koncepciją tikimasi pristatyti kitą savaitę, kol kas dar diskutuojama dėl kai kurių jo taikymo detalių.

„Kokiose veiklose tai galėtų būti taikoma ir kiek tai būtų platu – apie tai dar bus diskusija Vyriausybės kanceliarijoje, tarp ministerijų ir kanceliarijos. Bet manau, kad tie sprendimai, kaip tam tikra schema, atsiras netrukus. Nežinau, ar kitą savaitę galės būti priimti sprendimai, bet kad jie galėtų būti pristatyti, kaip galimybė, tai tikėčiausi, kad kitą savaitę“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Ji tvirtino, kad „dėl paso, kaip dėl techninio sprendimo, apsispręsta yra“, t.y. ekspertai yra pateikę rekomendacijas, kiek laiko turėtų būti praėję nuo vakcinavimo ar ligos diagnozavimo. Tačiau vis dar diskutuojama dėl to, ar jo koncepcija apimtų ne tik persirgimą ar vakcinaciją, bet ir neigiamą COVID-19 testą.

„Kai kam atrodo, kad tai turėtų būti ir dar valstybė už tai turėtų sumokėti. Tarkime, jei būtų kažkokia nuostata, kad su imuniteto pasu žmogus gali eiti vakarieniauti viešojo maitinimo įstaigose, tai nežinau, ar mokesčių mokėtojai būtinai norėtų sumokėti už tai, kad kažkas pasidarytų testą, kad nueitų į barą. O jei už testą reikėtų mokėti pačiam, tada eiti į kiną su testu, kai jis kainuoja galbūt brangiau nei kino bilietas, pasidaro kita problema“, – sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat pripažino, kad papildomas masinis testavimas gali neproporcingai apkrauti mobiliuosius punktus ir blogėjant epidemiologinei situacijai pavėlinti atsakymus visiems likusiems, kurie laukia jų dėl įtariamo užsikrėtimo.

Premjerė sako, kad yra „įvairių techninių būdų“, kaip galėtų veikti imuniteto pasas, svarstoma ir galimybė panaudoti programėlę „Korona Stop“.

„Kitas būdas yra tiesiog patikrinti užklausos būdų tiesiog e.sveikatoje, ar žmogus atitinka vieną ar kitą požymį, kuris yra aiškus – persirgimas arba vakcinacija. O testo klausimas – toks diskusinis, žinau, kad danai tą padarė, mūsų ekspertai to nerekomenduoja“, – tvirtino premjerė. 

Danija antradienį tapo viena iš pirmųjų Europos valstybių, pradėjusių taikyti vadinamąjį imuniteto pasą – dokumento, kad žmogus yra paskiepytas nuo nuo COVID-19, reikalaujama lankantis kai kuriose įstaigose. Estija svarsto, jog toks elektroninis sertifikatas, liudijantis apie imunitetą, šalyje galėtų veikti jau balandžio pabaigoje.

Europos Komisija praėjusį mėnesį pareiškė iki vasaros pradžios ketinanti sukurti imunizacijos pažymėjimų sistemą, leidžiančią laisviau keliauti skiepytiems, persirgusiems žmonėms, taip pat numatančią vieningas taisykles neigiamą COVID-19 testą turintiems keliautojams.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.