Politologai apie konservatorių siūlymą keisti Seimo rinkimų sistemą: yra nenumatytų pasekmių (70)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.

TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>M.Patašiaus nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>M.Patašiaus nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>V.Skaraičio nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>V.Skaraičio nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>T.Bauro nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>T.Bauro nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>V.Skaraičio nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>V.Skaraičio nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>V.Skaraičio nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>V.Skaraičio nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>V.Skaraičio nuotr.
TS-LKD iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ainė Ramonaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Ainė Ramonaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Mažvydas Jastramskis.<br>D.Umbraso nuotr.
Mažvydas Jastramskis.<br>D.Umbraso nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iniciatyva Seimo Valdybos suformuota darbo grupė antradienį pradėjo klausymus dėl Lietuvos rinkimų sistemų pokyčių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Apr 8, 2021, 6:10 AM, atnaujinta Apr 8, 2021, 9:29 AM

Savo įžvagas pateikę Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojai Mažvydas Jastramskis ir Ainė Ramonaitė pristatė dabartinės Seimo rinkimų sistemos vertinimus, įvardijo, kokią naudą ir pavojus sukurtų rinkimų sistemos keitimas.

Atstovavimas arba efektyvumas

Diskusijos metu politologas M.Jastramskis akcentavo, jog pakeitus Seimo rinkimų sistemą stebuklingų pokyčių šalies politikoje nesulauktume – tai nepakeltų nei parlamentarų patirties ar jų darbo kokybės, nepridėtų ir skaidrumo.

Tačiau, anot politologo, yra aiškūs efektai, kuriuos turėtų tam tikra rinkimų sistema – pasirinkdami konkrečią rinkimų sistemą renkamės tarp valdžios, t.y. Vyriausybės, efektyvumo, ir tarp geresnio gyventojų atstovavimo.

M.Jastramskis pabrėžia, kad Lietuvos rinkimų sistema neužtikrina nė vieno iš šių reikalavimų.

„Jeigu fiksuojame, kad pagrindiniai rinkimų sistemos efektai yra arba geras atstovavimas, arba geras valdžios efektyvumas, tada Lietuvoje neturime nei vieno, nei kito. Mūsų iššvaistytų balsų – neproporcingumo rodiklis yra gana aukštas, ir mūsų parlamentinė fragmentacija taip pat yra didesnė negu ES vidurkis“, – kalbėjo M.Jastramskis.

Mažoritarinė rinkimų sistema, kaip vienmandatėse, akcentuoja tiesioginį atstovavimą, tačiau mažina proporcingumą ir didina iššvaistytų balsų kiekį. Mažoritarinė rinkimų sistema turėtų vesti link dvipartinės sistemos.

Proporcinės rinkimų sistemos, paremtos sąrašu, akcentuoja partinį, programinį atstovavimą. Proporcinės formulės su daugiamandate apygarda turėtų vesti prie daugiapartinės sistemos.

„Veikia atvirkštinis ryšys: kuo rinkimų sistema yra neproporcingesnė, tuo labiau mažėja parlamentinė fragmentacija. Tai reiškia, kad nors prarandame atstovavimą, tačiau yra mažiau partijų, todėl lengviau sudaryti koalicijas – valdžios efektyvumas yra didesnis. Ir atvirkščiai – jeigu turime mažą neproporcingumą, didėja partijų skaičius“, – aiškino politologas.

Nepaisant to, kad Lietuvos Seimo rinkimų sistema veikia ganėtinai prastai, M.Jastramskio teigimu, reikėtų gerai įvertinti, ar tikrai reikėtų ją keisti – ir į kokią. Be to, negali būti ignoruojamas klausimas, kaip į rinkimų sistemos pokyčius sureaguotų rinkėjai.

„Rinkėjams reikėtų vėl iš naujo prisitaikyti prie skirtingų sąlygų, ir pats keitimas savaime gali įnešti nestabilumo, chaoso ir problemų. Nekalbant apie legitimumą“, – pabrėžė politologas.

Be to, M.Jastramskio teigimu, rinkimų sistemų efektai nėra itin paprastai prognozuojami – nors matomas ryšys tarp neproporcingumo ir fragmentacijos, yra tokių valstybių, kuriose efektai nukrypsta nuo modelių prognozių, nes šalyje socialinė ir kultūrinė situacija yra stipriau veikiantys veiksniai nei pati rinkimų sistema.

Manipuliacijos instrumentas

Savo ruožtu VU TSPMI politologė A.Ramonaitė kalbėjo, jog galvojant apie rinkimų sistemas, ypač kalbant apie jų keitimą, svarbu suprasti, kad tai yra politinis, o ne techninis sprendimas.

Anot jos, šiuo atveju svarbus normatyvinis aspektas – apsisprendimas, ką labiau vertiname ir kaip suprantame rinkėjų atstovavimą.

„Tai svarbu ir rinkėjams – interviu metu žmonės dažnai kalba apie rinkimų sistemas ir įsivaizduoja, kad jeigu rinkimų sistema būtų pakeista, stebuklingai pagerėtų parlamentas, dažnai kritikuoja vieną ar kitą elementą. Patys žmonės mąsto apie tai, ir tai yra svarbu“, – kalbėjo A.Ramonaitė.

Politologė pabrėžia, kad rinkimų sistema dažnai nulemia tai, kokios partijos ir kiek balsų gaus – tai yra tam tikras manipuliacijos aspektas, ir žmonės tai puikiai supranta.

„Istorijoje yra daug pavyzdžių, kada rinkimų sistema buvo keista būtent dėl to, kad tam tikros partijos norėjo pagerinti savo padėtį. Bet nebūtinai pasigerino – jei žiūrėsime į Lietuvos pavyzdį, pamatysime, kad labai dažnai pasiblogina, tie pokyčiai atsisuka prieš iniciatorius ir jie daugiau pralošia, negu išlošia, nes yra įvairių nenumatytų pasekmių.

Jeigu būtų galvojama apie rinkimų sistemos keitimą, turėtų būti labai aiškus susitarimas tarp įvairių partijų, nes jeigu atidarysime tokią Pandoros skrynią, kad kiekviena nauja politinė jėga pradės keisti rinkimų sistemą, tai bus tragedija“, – teigė politologė.

Galiausiai, svarbu įvertinti, kaip tokį pokytį įvertintų patys rinkėjai. Pasak A.Ramonaitės, apklausos rodo, kad žmonės labiau pasisako už vienmandatę sistemą – ji jiems atrodo suprantamesnė. Kita vertus, paskutinė politologų atlikta apklausa parodė, kad pasipriešinimas perėjimui prie proporcinės rinkimų sistemos nėra didelis.

„Daugiau žmonių vis dėlto prieštarautų proporcinės sistemos įvedimui, bet tas santykis tarp prieštaraujančių ir pritariančių nėra toks didelis, ir daugelis žmonių vis dėlto atsako „nežinau“, pasirenka vidurinę poziciją – galimai būtų atviri tokiems pamąstymams. Svarbu yra argumentai ir suvokimas, kad tai nebūtų manipuliacinis maneveras kažkieno naudai“, – kalbėjo A.Ramonaitė.

Galvojant apie konkrečias rinkimų sistemas, kurias būtų galima pritaikyti Lietuvai, politologai išskiria vokiškąją – Bundestago rinkimų sistemą, proporcinio atstovavimo rinkimų sistemą, taip pat Vieno perkeliamo balso sistemą, kurią turi Airija.

Sieks pokyčių

Didžiausia valdančioji konservatorių frakcija inicijuoja visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams. Šiam tikslui Seimo valdyba sudarė darbo grupę iš visų parlamentinių frakcijų atstovų, kad ji po konsultacijų su visuomene, mokslininkais, partijomis iki rugsėjo parengtų siūlomus pakeitimus.

Tiesa, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kovo pabaioje pranešė, kad traukiasi iš rinkimų reformai skirtos darbo grupės. LVŽS nurodė, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią inicijuoja valdantieji.

Prezidentūra taip pat teigė stebinti, ar valdančiosios daugumos siekiai pakeisti rinkimų sistemą nebus palankūs vienai politinei partijai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.