Greitu metu siūloma atverti ir sporto klubus, kuriuose galėtų vykti ir grupinės treniruotės, numatant papildomus saugumo reikalavimus.
„Siūlau iš principo sutarti, kad tie, kurie klauso iš išorės ir kam tai yra aktualu, galėtų pagal tai pradėti planuoti savo veiklą, darbuotojų testavimus ir panašius sprendimus“, – Vyriausybės pasitarime sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Galutinį sprendimą dėl šių siūlymų Vyriausybė pranešė priimsianti ketvirtadienį.
Kas artimiausiu metu atvertų duris?
Parduotuvės. Nuo kito pirmadienio, balandžio 19 dienos, duris jau atverti galėtų prekybos centruose esančios parduotuvės, tiesa, išskyrius savaitgalius. Kiek vėliau, nuo gegužės 3 dienos, galėtų pradėti veikti ir uždari turgaviečių paviljonai. Savaitgaliais ir toliau veiktų prekybos centruose esančios maisto, veterinarijos, gėlių, optikos, vaistų ir kitos parduotuvės.
„Dėliojant nuosekliai, ne visoms veikloms iš karto, bet pasavaičiui būtų leidžiama veikti visoms parduotuvėms, įskaitant parduotuves prekybos ar pramogų centruose ir prekybos vietoms, išskyrus esančioms turgavietėse. Vėliau būtų leidžiama veiklą vykdyti įskaitant ir turgavietes ir kitas viešos prekybos vietas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Jei sprendimas nebus pakeistas, visose atlaisvinamose prekybos vietose vienam lankytojui turės tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų viso prekybos centro ploto arba vienu metu galės būti aptarnaujamas tik vienas žmogus. Jau veikiančiose prekybos vietose šiuo metu galioja 20 kv. metrų ploto reikalavimas, o maisto parduotuvėse – 15 kv. metrų.
Maitinimo įstaigos. Nuo kitos savaitės, balandžio 22 dienos, atsidaryti galėtų viešojo maitinimo įstaigos atvirose erdvėse. Restoranams, kavinėms ir barams būtų leidžiama veikti 7-21 val., tiekiant maistą vartoti vietoje tik lauke, prie vieno staliuko sėdint ne daugiau kaip dviem žmonėms, išskyrus vienos šeimos ar vieno namų ūkio narius.
Pasak A.Dulkio, Susisiekimo ministerija siūlo maitinimo įstaigoms, restoranams, kavinėms ir barams veikti ir jūrų bei oro uostų keleivių išvykimo terminaluose, nustatant papildomas apsaugos sąlygas.
Kino teatrai. Nuo kito pirmadienio, balandžio 19 dienos, duris atverti galėtų kino teatrai, tačiau salėje turėtų būti ribojamas lankytojų skaičius. Kiek žiūrovų galėtų dalyvauti, dar bus tariamasi.
Renginiai. Nuo pirmadienio, balandžio 19 dienos, leidžiama organizuoti sporto, kultūros ir kitokius renginius tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse. Svarstoma, kad juose galėtų dalyvauti iki 50 žmonių.
Sporto klubai. Nuo balandžio 26 dienos žadama atverti sporto klubus, leidžiant vykdyti ir grupines treniruotes, bet numatant papildomas saugumo sąlygas.
Nutarime įvedama sąlyga, kad dokumentą dėl persirgimo ar pilno pasiskiepijimo turintiems asmenims gali būti taikomos švelnesnės sąlygos: jie galėtų susiburti iki dešimties žmonių grupėmis, lankyti pacientus ligoninėse, vykti į ekskursijas, dalyvauti šventėse.
Pateikė galimybių paso idėją
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei pateikė ir galimybių paso idėją, numatančią karantino švelninimo etapus. Galimybių paso tikslai – suteikti galimybę veikti verslams ir veikloms, kurie yra apriboti, o žmonėms leisti pasinaudoti jų paslaugomis, plėsti testavimo apimtis tarp asmenų, kurie yra mobilūs ir neturi galimybės vakcinuotis, kontroliuoti virusą.
Koncepcijoje pasiūlyti ir karantino etapai. Pirmasis – dalies veiklų atvėrimas iki galimybių paso, antrasis – galimybių pasas iki masinės vakcinacijos, kuriuo būtų leidžiama dar daugiau veiklų, trečiasis – galimybių paso siejimas su Europos Sąjungos (ES) Skaitmeniniu žaliuoju sertifikatu. Pažymima, kad svarbu pasiekti bent 60 proc. vakcinuotų rizikos grupės asmenų.
Kas galėtų atsiverti dar iki galimybių paso? Siūloma, kad dar iki galimybių paso įsigaliojimo būtų leidžiama teikti maitinimo paslaugas lauke, vykdyti prekybą, organizuoti nedidelius renginius lauke ir viduje, atverti kino teatrus, sporto klubus, leisti asmeninius kontaktus ir šventes. Kada šios veiklos galėtų atsiverti, ministerija nedetalizavo.
Kas atsivertų kartu su galimybių pasu? Siūloma, kad kartu su galimybių pasu būtų galima leisti teikti maitinimo paslaugas viduje, organizuoti didesnės apimties renginius viduje ir lauke, leisti sporto klubams ir laisvalaikio veikloms viduje aptarnauti didesnį žmonių kiekį, būtų leidžiamos asmeninės šventės, kai jose dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad galimybių pasas – elektroninis dokumentas, kuriuo būtų užtikrinama, jog asmuo yra arba pasiskiepijęs nuo COVID-19, arba persirgęs ir turintis imunitetą, arba turintis neigiamą koronaviruso testo atsakymą. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlė, kad testo atsakymas galėtų galioti 48 val.
Ministerijos teigimu, testavimui tiktų greitieji antigeno testai arba PGR, testas galėtų būti vienkartinis arba atliekamas periodiškai, o testavimą apmokėtų valstybė. Pasą per dvi-tris savaites turėtų parengti Registrų centras, valdantis e. sveikatos sistemą. Vėliau jis galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos planuojamą imuniteto sertifikatą.
Pateikiamas ir galimas testavimo apimčių plėtimo pavyzdys Vilniuje: „Miesto centre įrengiamas mobilus testavimo punktas. Jį administruoja ir veiklą prižiūri Vilniaus visuomenės sveikatos biuras. Testavimas – greitieji testai. Logistika ir administravimas – miesto, testai – valstybės. Vasarą mokyklų testavimas nukris – atsiras dar daugiau resursų.“
Supykdė prekybininkus
Praėjusią savaitę Vyriausybė, motyvuodama prastėjančia epidemiologine padėtimi, nesiėmė tolesnio prekybos atlaisvinimo, kurį žadėjo. Prekybininkų atstovai tuomet teigė esantys nuvilti ir šokiruoti tokio sprendimo. Anksčiau Vyriausybė skelbė, kad visos parduotuvės gali būti atidarytos balandžio 12 dieną.
Tačiau buvo priimti kiti karantino švelninimo pokyčiai: nuo penkių iki 10 išplėstas į būrelius lauke galinčių rinktis žmonių skaičius, sumažintas būtinas plotas vienam žmogui neformaliojo ugdymo vietose viduje, leista aptarnauti žmones archyvuose. Savivaldybėms palikta laiko pereiti prie testavimo mokyklose, jeigu epidemiologinė situacija jose negerėja.
Šiuo metu draudžiami visi kultūros, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai, neveikia restoranai, kavinės (išskyrus maistą išsinešti) ir kitos maitinimo įstaigos, pasilinksminimo vietos, kazino ir lošimų punktai, taip pat sporto klubai, poilsio vietos, baseinai, teatrai ir kino klubai.
Prekybos centruose negali veikti didžioji dalis parduotuvių arba jos veikia tik kaip prekių atsiėmimo punktai. Su apribojimais gali dirbti kirpyklos, grožio salonai, muziejai.
