J. Sabatauskas ragina kuo greičiau „atkimšti medicininių paslaugų kamštį“: „Turime beveik 10 tūkst. perteklinių mirčių“

Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas sako, kad nuo pirmojo karantino Lietuvoje pradžios perteklinės žmonių mirtys siekia beveik 10 tūkstančių. Jis patvirtino, jog kreipėsi į Vyriausybę, siekdamas, kad medicininės paslaugos būtų teikiamos kuo efektyviau.

Julius Sabatauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Julius Sabatauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Ligoninė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ligoninė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Medikai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Medikai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ligoninė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ligoninė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ligoninė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ligoninė.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Julius Sabatauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Julius Sabatauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 14, 2021, 9:50 AM, atnaujinta Apr 14, 2021, 11:23 AM

Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas trečiadienį Seime surengė spaudos konferenciją „Sukrečiantys faktai: pandemijos metu galėjome išsaugoti beveik 10 000 žmonių gyvybių“, joje dalyvavo ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas.

Ragina kuo greičiau atstatyti medicininių paslaugų teikimą

J.Sabatauskas tvirtino, kad Vyriausybė daro klaidą – dėmesį sutelkia tik į karantiną, tačiau pamiršta pačius žmones, kurie miršta, laiku nesulaukę medikų pagalbos.

„Matau pavojingą tendenciją – Vyriausybė koncentruojasi išskirtinai tik į karantino režimo valdymą, bet ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius beveik pustrečio karto viršija COVID-19 mirčių kiekį Lietuvoje.

Tai reiškia, kad žmonėms laiku nebuvo diagnozuota liga, suteiktas gydymas. Tokių mirčių Lietuvoje skaičiuojama jau beveik 10 tūkstančių. Tokie skaičiai šiurpina“, – kalbėjo J.Sabatauskas.

„Nors šis skaičius skaičiuojamas nuo pirmojo karantino, naujoji valdžia turėjo žinoti ir žinojo apie fiksuotas daugiau nei 4000 perteklinių mirčių. Deja, skaičiai rodo, kad jokių išvadų valdantieji nepadarė“, – pridūrė jis.

Seimo narys pabrėžė, jog ragina Vyriausybę kuo skubiau spręsti šiuos klausimus.

„Vakar parašydamas laišką Ministrei Pirmininkei ir Sveikatos apsaugos ministrui, aš uždaviau klausimą – negi nebuvo galima pasidomėti, ką darė kitos valstybės, kuriose iš pradžių taip pat buvo tokia šiurpinanti tendencija, bet jos labai greitai susigriebė?

Tokiu būdu Vyriausybė kuo greičiau turėtų atkimšti tą medicininių paslaugų kamštį tiems žmonėms, kurie kenčia nuo lėtinių ligų ir įsisenėjusių problemų“, – kalbėjo J.Sabatauskas.

G.Černiauskas: esame atsilikėliai

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas teigė, jog pagal kitų Europos šalių statistiką Lietuva yra žymiai atsilikusi, o štai Skandinavijos šalys su tokia situacija tvarkosi kur kas efektyviau.

„Situacija yra sudėtinga ir truputį liūdnoka. Jei palygintumėme visas ES valstybes, kiek mirčių padidėjo, pamatysime, kad Lietuva yra trečia nuo galo, blogiau atrodo tik Rumunija ir Bulgarija. O tokios šalys kaip Švedija, iš kurios mūsų valdantieji pernai šaipėsi, turi kur kas geresnį rezultatą.

Kitaip sakant – esame atsilikėliai, o viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad dėmesys buvo neproporcingai koncentruotas tik į izoliavimą ir draudimus, o ne į žmonių gydymą.

Skaudu, kad vis tik iki šiol oficialaus atsakymo, kodėl taip įvyko, kas lėmė tuos 9000, mes neturime“, – sakė G.Černiauskas.

Pasak jo, Seimo analitikų surinkta medžiaga rodo, kad 2020 metų pavasarį, pavyzdžiui, Suomijoje jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas, todėl ši šalis yra viena iš sėkmingiausiai pandemijai atsispyrusių ES šalių.

„Analitikai surinko informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų ribojimus ES narėse pirmojo Covid-19 karantino laikotarpiu iš 15 ES valstybių. Nė viena šių valstybių 2020 metų pavasarį nebuvo apribojusi sveikatos paslaugų teikimo taip stipriai kaip Lietuva“, – sakė G.Černiauskas.

Pasak jo, labai išaugo jaunų žmonių mirtys, tačiau jos nėra analizuojamos.

„Nuo ko jie mirė – aiškumo nėra. Vyriausybės samdomi ekspertai, atrodo, dalinai irgi bando problemas ignoruoti, pernai sugalvodami naują apibrėžimą – jei sirgai covid ir numirei nesvarbu nuo ko, tai covidas čia kaltas. Bet toks tyrimas nėra labai profesionalus.

Norint detaliai išsiaiškinti, reikia žiūrėti ne tik į bendrą statistiką, bet reikia žiūrėti kiekvieną ligos istoriją tų keistų mirčių ir nustatinėti, kas įvyko – jei žmogus numirė, tai kodėl? Ar dėl to, kad paslaugos negavo, ar dėl to, kad per vėlai gavo? Ar dėl to, kad tikrai sirgo ir tai buvo neišvengiama? Čia yra rimtas darbas, skausmingas darbas, bet jį reikia atlikti“, – svarstė G.Černiauskas.

Pasak jo, sergamumas kai kuriomis ligomis gali išaugti jau netrukus.

„Kur tikrai padidėjo – tai širdies ir kraujagyslių ligos. Tai yra žinoma. Kai kurių ligų padidėjimas kol kas nefiksuojamas, bet tikėtina, kad jų atsiras vėliau, pavyzdžiui, vėžinių susirgimų.

Mes aiškiai Lietuvoje sumažinome tyrimų skaičių, tai reiškia, kad sergamumas sumažėjo, bet žinome, kad, jei anksti neišaiškini ir nepradedi gydymo, medicininė išeiga būna prastesnė“, – sakė buvęs ministras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.