Keistai skamba STT pasigyrimas, kad ji ataskaitoje nurodė pernai teismui perdavusi 91 proc. baigtų bylų, kurios buvo pradėtos nustačius nusikaltimo požymių, nes norėjo paneigti viešojoje erdvėje sklandančius mitus. Vadinasi, šis skaičius skelbiamas tik viešųjų ryšių sumetimais?
Mitais STT mėgina vadinti daugybę gerai žinomų faktų, kai skambiai pradėti ikiteisminiai tyrimai subliūkšdavo net nepasiekę teismo ar skandalingais sulaikymais, kratomis nuskambėjusios bylos būdavo tyliai nutraukiamos.
Matyt, STT tikisi, kad paskelbus perduodamų teismui baigtų ikiteisminio tyrimo bylų skaičių pavyks parodyti, kaip efektyviai dirba jos pareigūnai. Tai grindžiama teiginiu, kad ankstesniais metais šis rodiklis svyravo tarp 72 ir 77 procentų.
Bet kaip iš tikrųjų galima vertinti šią statistiką? Be abejo, 91 proc. perduotų teismui bylų daugiau nei 72 proc. ar 77 proc., tik padidėjusio veiklos efektyvumo tai anaiptol neįrodo. Sulaukusi daug kritikos dėl šnipštu pasibaigiančių ikiteisminių tyrimų ši tarnyba galbūt elgiasi apdairiau ir stengiasi baigti bylą tuomet, kai mato galimybę perduoti ją teismui. Vis tiek 9 proc. tokių bylų nepasiekia teisėjų.
Perduodamų bylų teismui rodiklis gali rodyti ne realų STT darbo pagerėjimą, o pastangas žmonėms nieko nesakančiais skaičiais padailinti pašlijusį institucijos įvaizdį. Juk, tiesą sakant, koks skirtumas be jokios kaltės metų metus STT mėsmalės traiškytam ir visuomenės akyse sukompromituotam žmogui, kad ši tarnyba daugiau bylų perduoda teismui?
Kita vertus, į munduro dėmių skalbimą nukreipta veiklos ataskaita įkyriai perša išvadą, jog, politinėms sąskaitoms suvesti STT mėgusią naudoti prezidentę D.Grybauskaitę pakeitus G.Nausėdai, jos vadovai jau nebegali numoti ranka į visuomenės pasipiktinimo laviną ir mėgina įrodyti, kad gerina darbą.
Vienaip ar kitaip, ne ataskaitos ir viešieji ryšiai yra tikrasis institucijos efektyvumo rodiklis, o norint realiai pagerinti padėtį, reikia griežčiau teisiškai apibrėžti specialiųjų tarnybų veiklos ribas, žvalgybos taikymo pagrindus ir trukmę, sustiprinti pareigūnų veiksmų kontrolę. Dažnu atveju reikalingi ir vadovybės pokyčiai.
Šias specialiųjų tyrimų tarnybų problemas regi ir naujoji generalinė prokurorė N.Grunskienė. Ji neseniai pareiškė, kad prokuratūra turėtų griežčiau kontroliuoti STT ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), reikalauti iš jų kokybiškesnio darbo, siekti didesnės ikiteisminių tyrimų tyrėjų ir jų vadovų atsakomybės.
Problemų teisėsaugoje – nors vežimu vežk. Pavyzdžiui, generalinė prokurorė pripažįsta, kad pernelyg ilgai taikomas specialiojo liudytojo statusas, esą jis neturėtų tęstis pusmetį ar net ilgiau. Juk taip žmogui yra metamas neaiškių įtarimų šešėlis.
Dar platesnės erdvės pareigūnams piktnaudžiauti atsiveria taikant žvalgybos metodus. Žmogus gali būti ilgai sekamas, klausomasi jo pokalbių ir dešimtmetį, jokie kaltinimai jam nepareiškiami, bet specialiosioms tarnyboms rengiant kokias nors pažymas staiga ištraukiamos per pasiklausymus įrašytos atskiros frazės ir toks asmuo sukompromituojamas.
Taip, pavyzdžiui, nutiko buvusiam ministrui R.Šukiui.
Valstybės saugumo departamentas (VSD), teikdamas pažymą Seimui apie „MG Baltic“ koncerno įtaką politikams, klausėsi ne R.Šukio, bet pakako, kad jį paminėtų kiti asmenys, ir tai paviešinus jis jau nebuvo siūlomas antrajai Seimo kontrolieriaus kadencijai.
Šis atvejis išskirtinis dar ir tuo, kad VSD pareigūnai, apibendrindami duomenis, supainiojo partiją, kuriai priklausė R.Šukys, pridarė krūvą kitų klaidų, tai pripažino ir teismas, bet paaiškėjo, jog Lietuvoje neveikia teisinis mechanizmas, kuris leistų atitaisyti padarytą žalą. Tad galima laukti, kad byla atsidurs Strasbūro teisme.
Vadovavimo apygardos prokuratūrai patirties turinti N.Grunskienė, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad specialiųjų tarnybų ikiteisminio tyrimo tyrėjams neretai stinga kvalifikacijos.
Žinoma, būtų juokinga ir graudu, jei STT ar kitų specialiųjų tarnybų pareigūnų nekompetencija būtų pateisinamos jų klaidos. Prokurorai apskritai neturėtų nuleisti reikalavimų kartelės ikiteisminių tyrimų kokybei.
Tiesa, neatrodo, kad taip būdavę iki šiol. Pačiai prokuratūrai atsiliepė D.Grybauskaitės polinkis pasinaudojant teisėtvarka didinti savo įtaką bauginant jai neįtinkančius politikus ir partijas. Tam ir būdavo skiriami tarp teisininkų autoriteto neturintys kišeniniais vadinti generaliniai prokurorai.
Dėl politinių skersvėjų pasijutę menkai kontroliuojami prokurorai galėdavo regzti ir savų intrigų mazgus, kartais drauge su specialiųjų tarnybų pareigūnais vykdyti verslininkų ar politikų užsakymus jų konkurentams žlugdyti.
Naujoji generalinė prokurorė pareiškė, kad jai niekas jokio poveikio nedarys, nes tai prieštarautų jos vertybėms.
Jei šie žodžiai taps jos veiklos pamatu, galima tikėtis, kad ilgainiui prokurorai taps akylesni kontroliuodami, ar teisėsaugos institucijos nepažeidžia žmogaus teisių, o ir patys laikysis įstatymų reikalavimų.
