„Iš karantino liko tik graužtukas“, – taip Vyriausybės sprendimus šią savaitę įvertino Sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.
Nusprendusi pratęsti karantiną iki gegužės 31-osios Vyriausybė kartu pristatė ir jo švelninimo kalendorių.
Veiks kavinės ir parduotuvės
Pirmiausia pradės veikti prekybos centruose esančios parduotuvės, teatrai ir kino teatrai. Priimti lankytojus jiems leista nuo pirmadienio, tačiau prekybos centrai turės užverti duris savaitgaliais.
Nuo balandžio 22-osios leista veikti lauko kavinėms ir kavinėms, veikiančioms jūrų ir oro uostose.
Sporto klubai savo veiklą galės atnaujinti nuo balandžio 26-osios.
Gegužės 3-iąją į mokyklas galės grįžti abiturientai.
Penktadienį apie atnaujinamas mišias bažnyčiose paskelbė ir Vyskupų konferencija. Pamaldos su tikinčiaisiais bažnyčiose buvo sustabdytos pernai gruodžio 16-ąją, tačiau nuo vasario vidurio daugumoje savivaldybių jas imta atnaujinti.
Prekeiviai turi tikrintis
Vyriausybės sudarytu kalendoriumi liko nepatenkinti tik turgaus prekeiviai. Jiems taip pat leista prekiauti tik nuo gegužės 3-iosios, nors prekybos centrų parduotuvės pradės veikti savaite anksčiau.
Iki šiol turgavietėse buvo leidžiama prekiauti tik maisto produktais, pirkėjus galėjo priimti ir įėjimus iš lauko turintys paviljonai ir parduotuvės.
Skundų iš smulkiųjų prekeivių sulaukusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad turgavietėms būtų leista veikti ir anksčiau, jei prekybininkai užtikrintų saugumo reikalavimus.
Premjerė priminė ir tai, kad prieš pradėdami dirbti turgaviečių darbuotojai turėtų išsitirti dėl COVID-19, bet dabar patikrinimo punktuose – apgultis.
Kiekvieną dieną patikrinama po 20 tūkst. žmonių, todėl dar tūkstantis ar keli, premjerės nuomone, būtų jau nelengva užduotis.
Skaičiuoja apsaugos priemones
Penktadienį pranešta apie naujus 1088 COVID-19 atvejus, nuo šios ligos mirė septyni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1087 COVID-19 užsikrėtę pacientai, 109 jų – reanimacijoje.
Daugiau koronavirusu užsikrėtusių pacientų sulaukiančios ligoninės vėl ėmė skųstis apsaugos priemonių trūkumu.
Tai išgirdusi Sveikatos apsaugos ministerija gydymo įstaigų vadovams priminė, kad apsaugos priemonėmis turi apsirūpinti pačios ligoninės, be to, jos privalo būti sukaupusios priemonių atsargų, kurių užtektų 30 dienų.
Jei apsaugos priemonių pritrūktų dėl ribotos pasiūlos rinkoje arba kitų objektyvių priežasčių, ligoninės turėtų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją arba į savo steigėją – savivaldybę.
Dūrė į privačias įstaigas
Savivaldybių vadovai pasigenda privačių medicinos įstaigų indėlio kovojant su pandemija.
„Vienintelis jų gydymas: skambinkite 112 ir važiuokite į ligoninės priimamąjį. Tai labai apkrovė ligoninę. Gaila, kad ne visi vienodai dalyvauja suvaldant infekciją. Džiaugiuosi, kad privačios klinikos dalyvauja vakcinuojant, bet visame procese trūksta bendro sutarimo.
Valstybės pinigai bendri, skirstome vienodai, o dalyvaujame skirtingai“, – Kauno regiono merų surengtoje spaudos konferencijoje rėžė Marijampolės vadovas Povilas Isoda.
Marijampolė ilgą laiką buvo viena labiausiai koronaviruso paveiktų savivaldybių. Pastarosiomis dienomis juoda spalva dažosi vis didesnė Lietuvos žemėlapio dalis – daugėja savivaldybių, kurios pagal sergamumą atsiduria juodojoje zonoje.
Laukia vakcinos iš Danijos
Blogėja Lietuvos pozicijos ir Europos Sąjungos šalių lentelėje. Pagal naujų užsikrėtimų skaičių per pastarąsias dvi savaites ji pakilo į 13 vietą, pagal mirštamumą – į 15-ąją.
Praėjusią savaitę pagal abu šiuos rodiklius Lietuva buvo 17 vietoje Europos Sąjungoje.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys viliasi, kad masinis Lietuvos gyventojų vakcinavimas nuo koronaviruso gali prasidėti anksčiau, nei planuota.
Tai pavyktų, jei Lietuva papildomai gautų „AstraZeneca“ vakcinos iš jos atsisakiusios Danijos.
Šiuo metu Lietuvoje nuo COVID- 19 pirmąja vakcinos doze paskiepyta 546,3 tūkst., abiem dozėmis – 204 tūkst. gyventojų. Kol kas nepanaudotos 55 tūkst. 692 vakcinos dozės.
