Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestauja, kad Lietuvoje dar net nepradėtą naudoti „Johnson & Johnson“ vakciną dėl vos kelių itin retų kraujo krešulių susidarymo atvejų veja tokie patys klausimai dėl saugumo, kokie buvo keliami ir „AstraZeneca“ vakcinai. Jos teigimu, rūkymas ar COVID-19 liga turi nepalyginamai daugiau šansų kraujo krešulių susidarymui, nei skiepas.
Kaip informavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ši vakcinų siunta, kurią sudaro 4800 dozių, bus skirta senjorams, lėtinėmis ligomis sergantiems ligoninėse gydomiems pacientams, taip pat asmenims, vykstantiems dirbti į Lietuvos diplomatines ir konsulines įstaigas užsienio valstybėse.
Anot ministro, balandžio mėnesio pabaigoje Lietuva turėtų sulaukti dar iki 10 tūkst. „Johnson & Johnson“ vakcinos dozių. Skiepijant šiomis vakcinomis reikalinga tik viena dozė.
Iškėlė klausimą, ar žmonės skaito kitų vaistų informacinius lapelius apie šalutinius poveikius
Farmacijos kompanijai Sveikatos apsaugos ministeriją informavus, kad vėl siūloma pradėti platinti ir naudoti „Johnson & Johnson“ vakciną nuo koronaviruso, 4800 jos dozių, esančių Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje (ESSC), trečiadienį pradėtos skirstyti vakcinacijos centrams.
Lietuvą pirmoji „Johnson & Johnson“ siunta pasiekė balandžio 13-ąją, tačiau gamintojas paprašė laikinai pristabdyti vakcinos naudojimą, kol bus ištirti reti šalutinių poveikių atvejai Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tačiau EVA antradienį pareiškė, kad neįprasti kraujo krešuliai turėtų būti įvardyti kaip „labai retas“ „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis, taip pat pabrėžė, jog šių skiepų nauda vis tiek viršija riziką.
Praėjusią savaitę JAV sveikatos pareigūnai pranešė apie aštuonis kraujo krešulių atvejus tarp „Johnson & Johnson“ vakcina paskiepytų žmonių, vienas iš jų baigėsi mirtimi. Klausimų dėl kraujo krešulių susidarymo buvo kilę ir dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kuri pagaminta pagal panašią technologiją kaip ir „Johnson & Johnson“ vakcina.
Vyriausybės vadovė I.Šimonytė tvirtino apgailestaujanti dėl „Johnson & Johnson“ bei „AstraZeneca“ vakcinoms keliamų įtarimų ir kėlė klausimą, ar prieš vartodami kitus vaistus žmonės skaito jų pakuotėse taip pat nurodytus galimus šalutinius poveikius.
„Labai gaila, kad, kaip ir „AstraZeneca“ vakcinos atveju, vienas iš milijono atvejų, kurių, deja, pasitaiko, tampa pagrindine žinia ignoruojant tai, jog dėl abiejų vakcinų atvejų EVA labai aiškiai pasakė – skiepijimo nauda viršija bet kokias rizikas. Dauguma žmonių, kurie skiepijasi, yra vartoję kokius nors vaistus.
Nežinau, kiek iš jų yra paskaitę lapelius ir įvertinę rizikas, kurių būna vienas iš milijono, t.y. itin retas reiškinys. Turbūt dažniausiai net ir neskaito, bet, matyt, vis tiek vartoja ir nuskausminamuosius, ir kitus vaistus, kada sveikatos būklė tai diktuoja“, – kalbėjo premjerė.
I.Šimonytė: žmonės kartais nemato dramblio kambaryje, o pastebi pavienes detales
Ministrė pirmininkė pažymėjo, kad gerokai didesnę kraujo krešulių susidarymo tikimybę sukelia rūkymas bei pati koronavirusinė infekcija, o ne skiepai.
„Johnson & Johnson“ vakcinos atveju mes kalbėjome apie kelis atvejus iš kelių milijonų. Bet tie, kas rūko, kas suserga COVID-19, turi nepalyginamai daug kartų didesnę tikimybę gauti kažkokį kraujo sukrešėjimo atvejį, nei tikimybę, kad suleidus vakciną gali ištikti tas itin retas reiškinys. Tie itin reti reiškiniai, reti reiškiniai ir kiti reiškiniai yra farmakologinė norma.
Prie kiekvieno vaisto lapelio jūs tuos reiškinius pamatysite. Lieka tik apgailestauti, kad žmonės kartais nemato dramblio kambaryje, o mato kažkokias pavienes detales, kurios bendrame paveiksle yra itin retas nepageidaujamas reiškinys“, – situaciją komentavo ji.
I.Šimonytė tikino neabejojusi, kad šios vakcinos atžvilgiu, kaip buvo ir su „AstraZeneca“ vakcina, EVA priims teigiamą sprendimą ir leis ją skiepyti žmones.
„Kadangi pati kompanija buvo paprašiusi laikinai neskirstyti tos vakcinos, mes į šį prašymą atsižvelgėme. Tačiau, kai tik gavome EVA vakarykštį sprendimą, atskleidžiantį papildomą informaciją, kurią žmonės turi žinoti ir kurios niekas neslepia, kad tų itin retų nepageidaujamų reiškinių būna, kaip ir vartojant kitus vaistus, priėmėme sprendimą toliau skiepyti.“
Lietuvoje ir virtinėje Europos valstybių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina kovo viduryje buvo laikinai sustabdytas dėl nustatytų tromboembolijos atvejų paskiepytiems žmonėms.
Balandžio pradžioje EVA pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis, bet pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.
