„Galimybių pasą Lietuva turės, jei tą kalbate, kurį nacionalinį bandome kurti, kai išspręsime, kas testuos žmones, kurie norėtų jį turėti. Pirmadienį Sveikatos apsaugos ir Ekonomikos ministerijos turi ateiti su konkrečiais pasiūlymais“, – ketvirtadienį Seime į klausimą, kada gali būti įdiegtas galimybių pasas, atsakė I. Šimonytė.
Anot jos, testavimo apkrovos dėl galimybių paso daugiausiai augtų didžiuosiuose miestuose, ir reikia įvertinti, kaip būtų galima plėsti testavimą, ar būtų įtrauktas privatus sektorius.
„Pirmiausia reikia žinoti, koks algoritmas yra optimalus, kas galėtų tai daryti, jei vaistininkus pasitelktume, ar pakaktų pasiūlos, kad patenkintumėm paklausą.
Labai didelė disproporcija veikiausiai bus tarp poreikio ir jo pasiskirstymo geografiškai, nes daugiausiai pageidaujančių šį pasą gauti testavimo būdu greičiausiai bus didžiuosiuose miestuose“, – kalbėjo premjerė.
Anot jos, jau šiuo metu Vilniuje per savaitę atliekama apie 40 tūkst. koronaviruso testų, tad reikia įvertinti, kiek įmanoma konkrečiose vietose testavimo pajėgumus išplėsti, ar tai galėtų būti privatus sektorius.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusią savaitę pristatė idėją įteisinti vadinamąjį galimybių pasą. Jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.
Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.
