Nors dar visai neseniai skelbta ir džiaugtasi, kad Lietuvos rodikliai gerėja pagal suvartojamo alkoholio kiekį, mūsų šalyje jo suvartojama mažiau, tačiau jau ruošiami pakeitimai ir vėl plačiau atversiantys priėjimus prie vartojimo.
Valdančiosios koalicijos partneriai aiškina, kad Lietuvai reikalingi pokyčiai. Dalis parlamentarų pripažino nesvarstę pataisų klausimų, kuris darbotvarkėje turėtų atsidurti visai greitai.
Skaičiuoja palaikančias puses
Liberalų frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo iniciatyva suburta Seimo darbo grupė, sudaryta iš valdančiųjų frakcijų atstovų, paruošė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas.
E.Gentvilo teigimu, pasiūlymai, kuriems bendrai pritars liberalų, konservatorių ir Laisvės partijos frakcijos, atsidurs įstatymo projekte, o Seime projektas turėtų atsirasti jau antrą gegužės savaitę.
„Grąžinome dokumentą į frakcijas peržiūrėjimui. Jeigu visos frakcijos sutariame, tada registruojame projektą. O jeigu nėra sutarimo valdančiojoje daugumoje, tada nėra prasmės įrašyti (siūlomų pokyčių – aut.past.) registruojamame projekte“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Tarp darbo grupės siūlymų – reklamos draudimo pokyčiai, alkoholio įsigijimo amžiaus ribos grąžinimas iki 18 metų, ilginamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas sekmadieniais, siūlomi pokyčiai dėl alkoholinių gėrimų prekybos degalinėse.
Parlamentaras teigė, jog darbo grupė neanalizavo, kurių partijų palaikymo Seime gali sulaukti – tikimasi, kad užteks valdančiosios daugumos balsų. Visgi, E.Gentvilas pastebi, kad alkoholio prekybos laiko prailginimas galėtų sulaukti Darbo partijos frakcijos palaikymo, kadangi darbiečiai tokį projektą jau yra registravę anksčiau.
Drakoniška politika
Laisvės frakcijos vadovė Ieva Pakarklytė pripažino negalinti pasakyti, kas konkrečiai bus projekte, kadangi dėl pateiktų siūlymų koalicijoje dar vyksta diskusija. Vis dėlto, Laisvės partija – vieni iš pataisų iniciatorių, teigia palaikysiantys visus darbo grupės siūlomus pokyčius.
„Apie Alkoholio kontrolės įstatymą ir valstiečių Vyriausybės įvestus ribojimus rinkimų kampanijos metu intensyviai kalbėjo visos valdančiosios partijos – tiek konservatoriai, tiek liberalai, tiek, be abejo, Laisvės partija.
Kalbėjome, kad ne baudomis ir draudimais reikia spręsti problemas, o švietimu, kad žmonės vis tik yra atsakingi, gebantys pasirinkti. O toji drakoniška politika ir neveikia, ir rodo nepasitikėjimą žmonėmis, rodo jų laikymą nesavarankiškomis, neprotingomis būtybėmis“, – įvertino I.Pakarklytė.
Anot Laisvės partijos atstovės, bus siekiama keisti tam tikrus „nelogiškus“ reklamos ribojimus, bet ne panaikinti alkoholio reklamos draudimą apskritai. Pavyzdžiui, bus siekiama keisti taisyklę, jog alkoholio gamintojas negali savo „Facebook“ paskyroje informuoti apie savo parduodamus produktus.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad ne visos siūlomos pataisos sulauks konservatorių frakcijos palaikymo.
„Mes dar nesame iki galo išsigvildenę – yra pataisų paketas, tačiau vertinant bendrai, kai kurių dalykų neatrodo, kad reikėtų keisti“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Dar net nesvarstė
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad frakcija svarstomas įstatymo pataisas vertina blogai ir jų tikrai nepalaikys.
„Manome, kad dabar tikrai ne laiku ir ne vietoje šios pataisos. Tikrai ne šiuo metu, kada reikia galvoti apie žmonių būseną, ekonomikos gaivinimą, o ne apie alkoholio pardavimų liberalizavimą“, – teigė valstietė.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigė, kad valdančiųjų žadamų įstatymo pataisų partijos nariai dar nesvarstė, visgi, politikas teigė nemanantis, kad valdantieji sulauktų palaikymo iš socialdemokratų.
„Daug metų esu Seimo Priklausomybių prevencijos komisijoje, žinau, kokios būna pasekmės ir kaip, priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, situacija Lietuvoje gerėjo“, – pastebėjo A.Sysas.
„Jei norime kovoti su alkoholizmo pasekmėmis, su priklausomybėmis, turi būti kompleksinis požiūris ir priėjimas prie šios problemos sprendimo. Tai ir reklama, ir prieinamumas, ir kaina – visas priemonių komplektas“, – pridūrė socialdemokratas.
Apie savo poziciją svarstomų įstatymo pataisų atžvigliu nesvarstė ir Darbo partijos frakcija: „Svarstyme Darbo partijos taryboje, frakcijoje, ir tada turėsime vieningą nuomonę“.
Mišrios Seimo narių grupės vadovas Jonas Pinskus kalbėjo, kad kol kas bendros nuomonės grupėje dėl alkoholio ribojimų nėra, tačiau pats parlamentaras teigė manantis, jog dabartinio įstatymo keisti nereikėtų.
„Įstatymai, kurie buvo priimti ankstesnės, valstiečių ir socialdemokratų, valdžios, buvo teisingi, kadangi jie davė gerus rezultatus. Iškritome iš pirmaujančių vietų pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą – manau, šie rezultatai yra labai geri. Mano asmenine nuomone, jų keisti nereikėtų“, – sakė J.Pinskus.
Galima sulaukti priešingo efekto
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas teigė, jog įvertinti, kiek konkreti alkoholio prekybos ribojimo priemonė turi įtakos alkoholio vartojimo sumažėjimui – sunku, o vienos priemonės naikinimas arba keitimas gali turėti įtakos kitai priemonei.
Anot jo, jei svarstomi pasiūlymai bus išdiskutuoti, rasti optimaliausi sprendimai, jie gali būti naudingi, tačiau nepamuoti, nepagrįsti arba skuboti sprendimai gali turėti priešingą efektą.
Vertindamas Seimo darbo grupės siūlymą mažinti amžiaus cenzą iki 18 metų R.Čiužas teigė manantis, kad žeminant kartelę gali jaunėti būsimų, potencialių smalsaujančių klientų amžius – anot jo, kai įvedamas draudimas tam tam tikram amžiui, rizika atsiranda žemesnei amžiaus grupei.
„Šiuo atveju medikų, švietimiečių nuomonė yra tokia, kad 18-os metų jaunimas dar nėra pakankamai tvirtas apsispręsti, ir priklausomybių formavimasis gali būti ankstyvas. Medikų nuomone, kuo vėliau pradedama vartoti alkoholį, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus apskritai jį vartos ar taps priklausomas nuo alkoholio“, – kalbėjo R.Čiužas.
Anot jo, įvertinti, ar buvusios Vyriausybės įvestos priemonės turėjo teigiamą įtaką alkoholio suvartojimui šalyje, ir tarp jaunimo – per anksti. Kaip pasakoja NTAKD direktorius, 2019 metais buvo atliktas alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas – jame dalyvavo apie 2400 Lietuvos mokinių, gimusių 2003 metais, 15-16 metų jaunuoliai.
„Tyrimas parodė, kad alkoholio vartojimas arba bandymas jo įsigyti yra stabilizavęsis – šiek tiek nukritęs ir panašus į europinį vidurkį. Jaunimas drąsiai pripažįsta tai, kad tam tikri apribojimai apsunkina galimybes įsigyti alkoholį, galbūt ne visada pavyksta pavartoti tai, ko norėtųsi.
Per anksti būtų teigti, kad prieš kelerius metus priimtos priemonės jau yra efektyvios, tačiau į jas turėtume žiūrėti kaip į kompleksinį dalyką – manau, tik priemonių visuma gali spręsti žmonių pasirinkimą, sveikatą ir perspektyvas“, – kalbėjo R.Čiužas.
Tuo metu diskusija dėl alkoholio reklamos, R.Čiužo teigimu, taip pat yra verta dėmesio – anot jo, reikėtų įvertinti, kiek ir kokios reklamos turėtų pasiekti vartotoją, sutarti, kokia turėtų būti valstybės politika šiuo klausimu.
„Reikėtų įvertinti galimybes, galbūt nustatyti tam tikrą laiką, apimtį, susitarti, kas Lietuvoje yra reklama, o kas yra informacija vartotojui. Ne visada tie dalykai teisingai suprantami.
Kartais pardavėjams, gamintojams kyla klausimų, kaip ir patiems vartotojams. Įstatyme galbūt reikėtų aiškumo ir apibrėžtumo, kad kiltų mažiau ginčų tarp verslo subjektų, priežiūros institucijų ir visuomenės“, – pabrėžė NTAKD direktorius.
Vertindamas sekmadienio prekybos laiko prailginimą R.Čiužas akcentuoja, kad NTAKD tikslas – siekti alkoholio prieinamumo mažinimo, o kuo daugiau priemonių lengvina alkoholinių gėrimų įsigijimą, tuo daugiau atsiranda rizikos priklausomybėms.
