Beprecedentis Prezidentūros žingsnis nustebino ekspertus: savo vietos ieškojimas ar apdairus manevras?

Prezidentūra užsakė gyventojų nuomonės apklausą ir gavo atsakymus, kaip labiausiai visuomenę bei politikus skaldančius klausimus – partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją bei rinkimų sistemos pokyčius vertina patys šalies gyventojai.

Gitanas Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ieva Pakarklytė.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Pakarklytė.<br>T.Bauro nuotr.
Virgis Valentinavičius.<br>T.Bauro nuotr.
Virgis Valentinavičius.<br>T.Bauro nuotr.
Šarūnas Liekis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šarūnas Liekis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2021-04-29 14:05, atnaujinta 2021-04-30 07:23

Tiesa, toks beprecedentis Prezidentūros žingsnis nepraslydo pro politologų akis, tačiau įvertintas jis buvo skirtingai: kol vieni mano, kad tai – apgalvotas prezidento žingsnis, siekiant stabdyti vienus ar kitus pokyčius, kiti tikina, kad tokiu būdu Gitanas Nausėda pasitikrino, kurią pusę jam naudingiau palaikyti.

Išvys dienos šviesą

Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigė, jog Stambulo konvencijos komunikacinis laukas nuo pat pradžių buvo gausus absurdiškų sąmokslo teorijų, niekaip nesusijusių su konvencijos tekstu ar jos tikslais, ką ir parodė apklausos rezultatai.

„Daug dezinformacijos buvo skleidžiama – tą ir parodo apklausos rezultatai. Nežinau, kiek iš tų žmonių, kurie buvo apklausti, yra susipažinę su konvencijos tekstu ir ją skaitę.

Tačiau akivaizdu, kad įvairias nuomones viešojoje erdvėje matė daugelis, ir tai prisidėjo prie nuomonės formavimo“, – kalbėjo I.Pakarklytė.

Diskusijų centre atsidūręs partnerystės įstatymo projektas šiuo metu yra baigiamas derinti valdančiojoje koalicijoje, ir per artimiausias kelias savaites bus registruojamas Seime. Tuo metu prie Stambulo konvencijos projekto tikimasi grįžti rudens sesijoje.

Neturi savo nuomonės?

Tuo metu politologą Virgį Valentinavičių nustebino pats apklausų faktas – anot jo, Gitano Nausėdos vadovaujama Prezidentūra yra pirmoji, kuri užsakinėja visuomenės nuomonės apklausas ir turi tam lėšų.

„Man būtų įdomu sužinoti, iš kokių pinigų tai daroma ir kaip biurokratiškai tai įforminama. Anksčiau Prezidentūros paprasčiausiai neturėdavo tokios galimybės, nes neturėdavo tam skirtų pinigų. Iš kur ta prabanga?“ – stebėjosi politologas.

V.Valentinavičiui taip pat kyla klausimų, kam tokios apklausos reikėjo. Politologas teigė manantis, kad tokiu būdu prezidentas ieško savo vietos po saule – nesiūlo savo idėjų, tačiau bando suprasti, ką nori girdėti Lietuvos visuomenė.

„Nepalieka įspūdis, kad G.Nausėdai rinkimai niekada nesibaigia, jis bando spėti, kas žmonėms yra svarbu. Šiuo atveju ne tik bando spėti, bet ir pasitikrina apklausų pagalba.

Sakyčiau, tai yra politikui-populistui būdingas elgesys: nesiūlyti savo idėjų, kur turi eiti visuomenė, bet bandyti atspėti tai, ko žmonės labiausiai nori, ir tai jiems ir kalbėti“, – įvertino politologas.

V.Valentinavičiaus teigė nemanantis, kad kažką šios apklausos rezultatai nustebino, o apklausos kartais tam ir atliekamos, kad būtų patvirtinta anksčiau išsakyta poziciją – „O ar aš nesakiau?“

„Galbūt prezidentas nori pasiteisinti dėl savo pašnekėjimo apie kunigą A.Toliatą, kada aiškiai stojo į vieną pusę“, – prisiminė jis.

„Tačiau skeptiškai vertinu pačią laikyseną – kažkodėl prezidentui labai svarbu, koks yra visuomenės nuomonės vidurkis, ir visiškai nesvarbu, ką jis pats galvoja. Tada peršasi prielaida, kad greičiausiai iš viso nieko negalvoja, o laukia, kol kiti ką nors sugalvos“, – pridūrė jis.

V.Valentinavičius tikisi, kad partijos balsuos ir veiks ne pagal apklausas, bet pagal savo įsitikinimus: „Viliuosi, kad tie politikai, kurie kelia smurto artimoje aplinkoje, smurto prieš moteris klausimą ir agituoja ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl šio labai didelio skaudulio Lietuvos visuomenėje, kad jiems užteks drąsos toliau ginti savo pasiūlymą ir galiausiai jį priimti“.

Sąmoningas žingsnis?

Politologas Šarūnas Liekis taip pat teigė pirmą kartą išgirdęs, kad Prezidentūra užsakinėja nuomonės tyrimus, tačiau, anot jo, tai yra visiškai normali pasaulyje praktika – politikai turi išsiaiškinti, ką apie jų žingsnius ir planus galvoja rinkėjai.

Pasak politiko, gal ir anksčiau tokios apklausos buvo atliekamos, tačiau nebuvo skelbiamos, skirtos vidiniam naudojimui.

„Turime precedentą, kada pirmą kartą tampa aišku, kad Prezidentūra naudoja šį instrumentą išsiaiškinti tiesai ir šviesai. Paprastai Prezidentūra būdavo pasyvi vartotoja tos informacijos, kuri buvo viešai prieinama“ – kalbėjo politologas.

Tačiau Š.Liekis nesutinka su nuomone, jog šia apklausa prezidentas patikrino, kurią pusę jam naudingiau palaikyti: „Jei tai būtų pasitikrinimas, tai apklausos būtų neskelbtos“.

„Vyriausybės apklausomis tikrinasi daugybę aspektų, ypač formuojant vieną ar kitą politiką. Ypač tai buvo daroma ir stipriai matoma Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje.

Sunku pasakyti, ar dabartinė Vyriausybė tai daro – ko gero, neturi laiko, viena problema užsiėmę, bet ankstesnė Vyriausybė labai tikrino daugybę dalykų, tik niekas apie tai nieko neskelbdavo“, – pabrėžė politologas.

Šiuo atveju, anot jo, apklausos paskelbimas yra politinis žingsnis – bandoma generuoti diskusiją. Š.Liekis neatmeta, jog tokiu būdu prezidentas galimai bando užkirsti kelią vienam ar kitam svarstomam pokyčiui, turi argumentą debatams ateityje.

„Jeigu ta pozicija yra patogi, tada ją skelbi“, – svarstė politologas.

Š.Liekis nuogąstauja, kad tik vertybiniai klausimai sulaukia tokio visuomenės dėmesio, todėl galimai naudojami ir dėmesio nukreipimui.

„Neseniai iškilo žinutė, kad nuo 2022 metų Vyriausybė planuoja naikinti mokyklas, kuriose yra iki 60 vaikų. Tačiau tokie klausimai yra nediskutuojami – žiūrėkite, apie ką mes diskutuojame. Sakyčiau, kad daug klausimų, kuriuos viešai debatuojame, yra dėmesio nukreipimui nuo realių problemų, nuo realių valstybės sprendimų“, – neatmetė Š.Liekis.

Nori vieno pokyčio

Prezidentūros užsakymu balandžio viduryje bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad dauguma gyventojų nepritaria tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimui, Stambulo konvencijai, prezidento ir merų rinkimų pokyčiams.

54,8 proc. apklaustųjų nepritaria, kad Seimas priimtų tos pačios lyties civilines teises išplečiantį Partnerystės įstatymą. Dar 15,5 proc. žmonių atsakė „greičiau tam nepritariantys“. Šiam įstatymui pritaria arba „greičiau pritaria“ 19,5 proc. apklausos dalyvių, o 10,2 proc. neturi nuomonės.

Stambulo konvencijos ratifikavimą žmonės vertina palankiau: konvencijos ratifikavimui pritaria arba greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. žmonių mano, kad to daryti nereikia, o 29,2 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės.

Tačiau dauguma gyventojų turėjo aiškią nuomonę apie tai, kaip šalyje turėtų vykti rinkimai.

Net 89,5 proc. apklaustųjų išsakė norą, kad merai būtų renkami tiesiogiai, o vos 4,7 proc. mano priešingai.

Dar daugiau (95,4 proc.) apklaustųjų įsitikinę, kad tiesiogiai, kaip ir iki šiol, turėtų būti renkamas ir prezidentas.

Tuo tarpu, ryškiai skiriasi politikų ir visuomenės noras, kaip turėtų būti į parlamentą renkami Seimo nariai. Net 64,1 proc. apklaustųjų norėtų, kad tiesiogiai, vienmandatėse apygardose, būtų renkami visi Seimo nariai, o to dabartiniai parlamentarai ne tik nenori, bet ir tikina nematantys prasmės. Už tai, kad parlamentas būtų išrinktas tik pagal partijų sudaromus sąrašus, pasisakė 2 proc. žmonių. 

27,4 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad turėtų išlikti dabartinė mišri rinkimų sistema, kai pusė parlamentarų išrenkama tiesiogiai, o pusė – pagal partijų sąrašus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.