Po Rusijos žingsnio prieš Lietuvą – neatsakytas svarbus klausimas: kodėl tik dabar?

Rusija trečiadienį iš šalies išsiuntė 2 Lietuvos, po vieną Estijos ir Latvijos, 3 Slovakijos diplomatus. Be to, Maskva įtraukė Baltijos šalis ir dar šešias valstybes į Rusijai nedraugiškų šalių sąrašą. Kodėl Rusija tik dabar oficialiai Lietuvą pripažino nedraugiška valstybe?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 30, 2021, 6:29 PM

Baltijos šalys savo ruožtu prieš kelias dienas išsiuntė Rusijos diplomatus iš valstybių diplomatinių atstovybių. Lietuva išsiuntė 2, o Latvija ir Estija – po 1 diplomatą.

Nedraugiškomis šalimis Rusija dabar laikys JAV, Lietuvą, Latviją, Estiją, Sakartvelą, Ukrainą, Lenkiją, Čekiją ir Jungtinę Karalystę.

Pasak Lietuvos karo akademijos (LKA) politologo, daktaro Giedriaus Česnako, tai yra valstybės, apie kurias Rusija daugiausiai kalba savo vidaus auditorijai.

„Jas jau seniai atskiri Rusijos politikai ir propagandos atstovai vadino priešais, o dabar akivaizdu, kad ir oficialiai bus įvardintos nedraugiškomis valstybėmis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ aiškino politologas.

Rusai vis dar tiki, kad Baltijos šalys yra antirusiškos

Pasak G.Česnako, nedraugiškų Rusijai valstybių sąrašas vis ilgėja, tačiau dėl to iš esmės kalta ir pati Rusija.

„Man atrodo, kad rusai šiek tiek pervertino savo galimybes veikti tarptautinius įvykius, ir dėl savo agresyvių veiksmų jie sukūrė progą susikurti priešus net su tomis valstybėmis, kurios ilgą laiką jai buvo draugiškos – čia galime prisiminti ir Ukrainą ar Sakartvelą.

O kitos valstybės, matydamos, kad Rusija imasi tarptautinės teisės pažeidimų, nuodijimų, plataus masto šnipinėjimų, sprogdinimų, bando atsiriboti nuo Rusijos.

Pasižiūrėjus į tas valstybes, su kuo Rusija bendrauja, tas sąrašas tikrai neįspūdingas – tai tokios šalys kaip Venesuela ar Sirija“, – kalbėjo LKA politologas.

Pasak jo, Rusija savo agresyviais veiksmais bando vaizduoti, kad pasaulis yra prieš ją nusiteikęs, ir kad būtina susitelkti aplink lyderį ir jo režimą.

„Tokia linija tikrai nėra nauja, ji tęsiasi jau kurį laiką, o suintensyvėjo su antrąja Putino kadencija. Tyrimai rodo, kad, nepaisant to, kad rusai šiek tiek skeptiškai žiūri į tą informaciją, kurią mato per savo televizijos kanalus, didžioji dalis vis dėlto linkusi pritarti Kremliaus formuojamam naratyvui, kad Lietuva, Latvija, Estija ir kitos valstybės yra nusiteikusios antirusiškai.

Rusija gana sėkmingai vidaus auditorijai pardavinėja šį naratyvą, ir tą galima matyti iš sociologinių gyventojų apklausų. JAV įvardijamos kaip didžiausias Rusijos priešas, su šiek tiek žemesniu procentu ten patenka ir Lietuva, ir kitos Baltijos šalys.

Tai jie sėkmingai bando kvestionuoti istoriją, pateisinti sovietinius nusikaltimus arba iš viso juos neigti“, – aiškino G.Česnakas.

Spėliojama, kur įvyks V.Putino ir J.Bideno susitikimas

Politologas pakomentavo ir Rusijos santykius su Kinija, kurių, jo teigimu, per daug sureikšminti tikrai nereikėtų.

Pasak jo, matoma įdomi tendencija – nors Rusija atvirai deklaruoja priešiškumą tam tikroms valstybėms, V.Putinas vis tiek nori išlaikyti ryšį su jų vadovais.

„Galėčiau teigti, kad Kinija yra labai pragmatiška valstybė – ji bendrauja su tomis valstybėmis, kurios tuo metu jai sukuria didžiausią ekonominę ir politinę naudą. <...> Nebūčiau linkęs tikėti Kinijos draugyste – manau, tai supranta ir Rusija, ir tik laiko klausimas, kol Rusija vėl bandys ieškoti draugų Vakaruose.

Tą rodo ir V.Putino pasirengimas, nes, iš vienos pusės JAV įvardijama kaip nedraugiška valstybė, bet iš kitos pusės trokštami susitikimai tiek su JAV prezidentu, tiek su Vakarų Europos valstybių vadovais.

Matome, kad Rusija bando išnaudoti nenuspėjamo veikėjo tarptautinėje erdvėje vaidmenį, bandydama padidinti savo galią, įtaką, būti lygiaverčiu partneriu derybose“, – aiškino politologas.

Vasarą taip pat planuojamas ir JAV prezidento J.Bideno bei V.Putino susitikimas. Pasak G.Česnako, susitikimo vieta neabejotinai bus pasirinkta neutrali valstybė.

„Žinau, kad Vladimiras Putinas berods su Suomijos vadovu jau bendravo apie galimybę surengti tokį susitikimą. Manau, kad tai nebūtų ir NATO narėje.

Galbūt tai vyktų kokiose salose, Amerikos žemyne – čia būtų įdomus ėjimas iš JAV, nes dažniausiai valstijų prezidentas skrisdavo į Europos kontinentą, tai gal Rusijos prezidentas bus pakviestas į Amerikos kontinentą. O tai, beje, irgi yra tam tikri galios rodymo simboliai“, – svarstė LKA politologas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.