Posėdyje kviečiami dalyvauti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo frakcijų seniūnai.
Asociacijos teigimu, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad nepakeitus Konstitucijos, kitos kadencijos tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi, merai linkę išsaugoti status quo, t.y. pritarti „mero, kaip renkamo politiko“ statusui, tačiau konkrečius pasiūlymus žadama suformuluoti posėdyje.
Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Po teismo išaiškinimo, Seime suformuluoti keli siūlymai keisti Konstituciją: valdantieji, išskyrus Laisvės partiją, palaiko seimo pirmininkės ir konservatorių siūlymą, kad tiesiogiai būtų renkama „vykdomosios valdžios institucija – savivaldybių merai“. Didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija remia socialdemokratų siūlymą išsaugoti dabartinį savivaldos modelį.
Seimo pirmininkė sakė, jog tikisi iki birželio turėti parengtą Konstitucijos pataisą, numatančią tiesioginių merų rinkimų galimybę, o galutinai ją priimti kitų metų pradžioje. Dėl konkrečių mero įgaliojimų būtų tariamasi vėliau.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
Seime suburta rinkimų peržiūros darbo grupė susitiks su LSA
„Įvertinę, kad piliečių pasitikėjimas vietos valdžia auga, o už teisę tiesiogiai rinkti merus pasisako dauguma šalies gyventojų, esame įsitikinę, jog dabartinė rinkimų sistema pasiteisino. Ji užtikrina savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą ir mero kaip vietos lyderio, atstovaujančio konkrečios teritorijos gyventojų interesams, vaidmenį“, – tuomet sakė LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas Andrius Vyšniauskas.
Darbo grupę sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Andrius Kupčinskas (Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).
Apie pasitraukimą iš šios grupės, dar prieš pradedant jos darbą, pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tuomet valstiečiai tvirtino, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.
