Konservatorės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės kirtis G. Nausėdai: prezidentui būtų sveika girdėti parlamento nuomonę

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtina, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nesutarimuose su prezidentu Gitanu Nausėda dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) nėra nei konflikto, nei politinių trinčių. Nepaisant to, kad iš gausiausios valdančiosios partijos gretų spaudimas keisti atstovavimo EVT tvarką netyla, o prezidento optimizmo šiuos raginimus svarstyti – nedaugėja, parlamentarė teigia tikinti, kad sutarimas dar gali būti surastas. Būdama šalies vadovo vietoje, Eltai duotame interviu akcentuoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, ji tikrai įsiklausytų į tai, ką šiuo klausimu sako Seimas.

Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
 Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
 Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Benas Brunalas, ELTA

May 1, 2021, 12:32 PM, atnaujinta May 1, 2021, 12:32 PM

„Sveika būtų girdėti parlamento nuomonę“, – teigia konservatorių frakcijai vadovaujanti politikė.

– Esate gausiausios ir, ko gero, įtakingiausios šiuo metu Seimo frakcijos seniūnė. Kaip matote situaciją Lietuvoje ir kokios, jūsų nuomone, yra pagrindinės problemos, kylančios ir Seimui, ir valdančiajai daugumai, ir Vyriausybei?

– Nors COVID tema yra daug kam įkyrėjusi ir jaučiamas didelis nuovargis, tačiau, kad ir kaip ten būtų, būtent tai ir yra didžiausias galvasopis. Taip jau susiklostė, kad mūsų politinei bendruomenei tenka imtis atsakomybės. Ko gero, kiekvieno politiko džiaugsmas būtų ateiti į štilį ir patogią situaciją, kai ekonomika yra auganti, kai gali planuoti sistemines pertvarkas ir nesukti galvos, kaip išspręsti supersudėtingus dalykus. Šiandien, kai jau praėjo metai pandemijos sąlygomis, mes ir visuomenė patiria tam tikrą įtampą. Aš suprantu, kad žmonių negali nuraminti sakydamas, kad, žiūrėk, kitur taip pat yra blogai... taigi pandemija, kad ir kaip tai banaliai skambėtų, yra didžiausias galvos skausmas.

– Ir, ko gero, nieko nenustebinote, matyt, bet kuri valdžia pasakytų panašiai. Tačiau klausimas yra kitas – kaip jūs vertinate veiksmus, kurių ėmėtės neutralizuojant koronaviruso įtampas ir grėsmes? Kaip vertinate pačius mėginimus išeiti iš krizės?

– Labai tikiu šia Vyriausybe ir esu šios politinės bendruomenės, kuri, ko gero, turi didžiausią įtaką šioje koalicijoje, narė. Nepaisant to, kad nėra tobulų (sprendimų – ELTA), nežinau ar galėčiau įvardinti konkrečius dalykus kaip klaidas... Žmonės sako, kad valdžiai pasikeičia nuomonė, kad priimti per greiti sprendimai... Tačiau supraskime, kad tas vandenynas yra labai audringas ir sprendimus reikia priimti žaibiškai, kad dar viena banga nenušluotų nuo denio. Politiko didžioji atsakomybė yra priimti sprendimus, kurie nebūtinai bus labai populiarūs, tačiau galės gelbėti valstybę nuo didelių problemų.

– Tad šiame kontekste vertinate ir paskutinį Vyriausybės žaibą dėl vakcinų perskirstymų savivaldybėms?

– Aš girdžiu pasakymus, kad neinformavus, kad taip staiga yra nedaroma. Tačiau laikas yra kitoks ir reikia bandyti kažkaip priimti tą realybę, kad viskas gali labai greitai pasikeisti.

– Bet labai gali būti, kad ne visi supranta taip, kaip sakote. O jūs suprantate tuos, kurie jaučiasi nusivylę ar nesulaukę sprendimų būtent iš šios valdžios, kurių tikėjosi? Keičiantis valdžioms buvo labai aiškiai iš būsimos koalicijos partnerių pusės komunikuojama: Skvernelio vyriausybė vegetuoja, blogai daro, o štai mes darysime viską geriau, aiškiau.

– Aš manau, kad visuomenėje yra skirtingų nuomonių, ir jas reikia girdėti. Būtų kvaila sakyti, kad tu galvoji nesąmonę. Reikia įsiklausyti. Mano bei kitų politikų pareiga yra pabandyti paaiškinti. Pavyzdžiui, dėl ko aš džiaugiuosi dėl šios Vyriausybės... Galima pasilyginti su kitomis šalimis. Tarkime, vakcinų įsigijimo klausimas. Viena iš mūsų kaimyninių valstybių pasakė, kad jiems užteks kone vieno gamintojo, tuo tarpu Šimonytės Vyriausybė nusprendė imti maksimaliai iš įvairių tiekėjų.

– Tačiau tai ir Skvernelio Vyriausybės sprendimas diversifikuoti tiekėjus.

– Taip tiksliai nežinau, bet galėčiau išsakyti kritiką, kad (Sauliaus Skvernelio Vyriausybės – ELTA) nebuvo imtasi visų priemonių... Jeigu būtume sugriežtinę tam tikrus judėjimo dalykus anksčiau rudenį, būtų buvęs lengvesnis karantinas. Manau, kad tai buvo nueinančios valdžios paskutinių mėnesių klaida ir ateiti į situaciją, kai Vyriausybė prisiekia, o Lietuvoje yra 3000 atvejų per dieną. Tai iš tos situacijos reikėjo kažkaip iškopti.

– Kada valdžia ir Seimas imsis sprendimų, nebesusijusių vien tik su COVID-19?

– Vienas šios valdžios prioritetų – švietimo klausimas. Nacionalinis susitarimas dėl švietimo mums yra svarbus ir procesas yra prasidėjęs, vyksta pokalbiai, susirenkame kas dvi savaites. Kol kas įspūdžiai man yra labai geri. Maloni atmosfera, neabejotinai, žmonės turi minčių ir noro tartis. Nors iš dalies opozicijos ir buvo pasigirdusių pasamprotavimų, kad reikia atsitraukti, tačiau po paskutinio susitikimo vėl viskas eina konstruktyvia kryptimi.

Valstiečiai buvo užsiminę apie galimybę trauktis iš darbo grupės. Dabar sakote, kad problemos lyg ir nebėra. Gavote patikinimą iš valstiečių, kad jie tęs darbus?

– Patikinimo gal niekas ir neprašė, bet po paskutinio posėdžio, kai jų atstovas ponas Jovaiša kalbėjo, sutarėme, kad nuo principų pereiname prie konkrečių priemonių. Partijos žiūrės, kurios priemonės sutampa. Niekas neturi iliuzijų, kad tai turinio prasme bus labai platus dokumentas. Reikia sutarti dėl keleto dalykų ir tada judėti į priekį. O pasvarstymai iš mandatą metusio Valstiečių ir žaliųjų partijos vadovo... Man susidaro įspūdis, kad jis nori iš visko išeiti. Nežinau, ar tokiu atveju galima kalbėti apie pažadus ir konstruktyvų darbą. Palieku čia klaustuką.

– Jūsų manymu, minėtas Karbauskio raginimas valstiečiams trauktis turės įtakos frakcijai?

– Aš pozityviai žiūriu į pono Skvernelio išsakytas mintis, kad jis nemano, jog reikia atsitraukti iš susitarimo. Bent jau šiame etape. Matau, kad galima kalbėtis ir jis yra linkęs kalbėtis. Nenorėčiau samprotauti apie kitų frakcijų dalykus, bet suprantu, kad LVŽS frakcijoje yra skirtingų nuomonių. Tą esu supratusi, kai buvo priimtas valstiečių sprendimas dėl pasitraukimo iš rinkimų grupės. Vadinasi, žmonių ir matymas, ir požiūris yra skirtingi.

– Šiame Seime esanti opozicija skiriasi nuo buvusio parlamento opozicijos. Bent jau pirmoje kadencijos pusėje. Turime ir opozicijos lyderį, kuris aname Seime atsirado tik kadencijai įpusėjus, turime šešėlinį premjerą ir šešėlinę Vyriausybę. Jūsų manymu, kas yra tas vedlys opozicijos gretose? Skvernelis ar Karbauskis, kuris, nors ir pasitraukė iš Seimo, į jį dažnai užsuka.

– Neteko man jo sutikti, bet buvo toks indikatyvus pareiškimas vieno iš kolegos – pono Valkiūno... Jis praėjusią savaitę ugninga savo kalba kreipėsi į kolegas iš kairės ir Saulių Skvernelį pavadino šešėliniu premjeru. Taigi susidaro įspūdis, kas žmonių ir parlamentarų sąmonėje yra matomas kaip šešėlinis premjeras.

– O jūs, kaip matau, nepainiojate sąvokų: opozicijos lyderio iš šešėlinio Kabineto vadovo. Kaip manote, kurio iš jų balsas yra įtakingesnis?

– Aš nežinau, kuris yra įtakingesnis, žinau, kad su Sauliumi Skverneliu mes tariamės ir galime dirbti, matomės Seime. O su Karbauskiu, kuris, kaip sakote, užsuka į Seimą, neteko susitikti. Manau, kad parlamentinėje valstybėje daug klausimų sprendžiasi parlamente, ne tik balsuojant, bet jaučiant bendrą ritmą, kontekstą. Tą jaučiant lengviau ieškoti ir sprendimų.

– Jūsų kolega pasiūlė praėjusią savaitę neleisti mandato atsisakiusiems Seimo nariams dalyvauti parlamento rinkimuose. Valstiečiai tai personalizavo, kad tai yra konkrečiai nutaikyta į jų lyderį. Ar čia bandote suvesti sąskaitas?

– Aš nenorėčiau taip matyti. Tai yra pono Šedbaro iniciatyva. Kalbėdama apie tai, norėčiau pabrėžti, kas yra man svarbu politikoje... Jei žmogus prisiima atsakomybę, kai jis gauna piliečių pasitikėjimą, man labai svarbu, kad jis tą atsakomybę išlaikytų iki galo. Žmonės, kurie atsisako Seimo nario mandato – tai jų apsisprendimas ir tai santykio su jų rinkėjais klausimas. Tačiau, man atrodo, kad tai tiesiog pasitraukimas įveikus ne visą distanciją.

– Iš jūsų kalbos sprendžiant, jūs tarsi ir palaikote tokį sumanymą?

– Tikrai nepasisakau už kažkokias nuobaudas ar kažką. Aš tik noriu išsakyti savo požiūrį į atsakomybę. Kiekvienas yra laisvas pasirinkti. Man asmeniškai tokie žmonės kelia mažiau pasitikėjimo.

– Valdančiosios daugumos santykiai su Prezidentūra yra įdomus šio Seimo atributas. Kaip jūs žvelgiate į juos?

– Aš matau darbinius, normalius santykius – tokius, kokie jie ir turėtų būti. Tos iniciatyvos, kurios ateina iš Prezidentūros, normalu, kad joms yra ieškoma parama. Vienos patvirtinamos, kitos galbūt nepatvirtinamos. Tai yra normalu, tai, sakyčiau, yra šokis, kuriame yra nemažai dinamikos.

– Vienas jūsų partijos kolegų, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, tęsiant jūsų metaforą apie šokį, pareiškė tarsi, kad prezidentas šoka vienas, dėl pateikto pasiūlymo didinti NPD. Ar tai, kad prezidentas, sakykime taip, žengė šį žingsnį nepasiderinęs su Seimo lyderiais ar Vyriausybe, yra kažkaip susiję su bendru santykių kontekstu tarp konservatorių ir Prezidentūros?

– Nežinau, ką konkrečiai galvoje turėjo kolega Mykolas, bet visi mokestinai dalykai, ką mes esame išsakę ir susitikimuose su Prezidentūra, kad tai turėtų būti sisteminis požiūris (...).

– Neseniai prezidentas, paklaustas, kaip vertina rinkimų pertvarkos klausimus, tarsi metė kaltinimus konservatoriams, kad partija galbūt ruošia sau palankią rinkimų sistemą ir taip erzina rinkėjus.

– Nežinau, kodėl prezidentui susidaro toks įspūdis. Ar jis nori užbrėžti tarp tam tikro elektorato kažkokį brūkšnį, kuriems norėtų tam tikrą žinią nusiųsti. Nebuvo jokių siūlymų dramatiškai keisti rinkimų sistemą. Nežinau kodėl tuomet reikia komentuoti tokius dalykus.

– Kur link aš suku užduodamas šiuos klausimus... Vienas iš trintis keliančių klausimų yra būtent EVT klausimas, kad jūsų frakcijoje esama nemenkos iniciatyvos keisti atstovavimo EVT tvarką. Jūs vadovaujate ERK, kuris paskelbė įvedąs praktiką, kad ne tik tvirtins pozicijas, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Tai, reikia sutikti, kelia konfrontaciją. Ar visa tai yra rakštis santykiuose su Prezidentūra?

– Aš taip tikrai nevertinu, vieni sako, kad tai konfliktas... Aš nematau, kur yra konfliktas, tai yra normali diskusija. Aš manau, kad gyvename parlamentinėje valstybėje, demokratinėje santvarkoje, turime galimybę pareikšti savo nuomonę. Tikrai to nematau kaip konflikto. Anaiptol, matau tai kaip galimybę, jei spręstųsi šis klausimas ir atstovavimas taptų rotuojamas, atsižvelgiant į viršūnių tematiką... Tai yra galimybė Lietuvai turėti platesnį atstovavimą ES.

– Visa tai daug kartų jau sakyta. Tačiau problema yra kitur. Nevisiškai galima sutikti su tuo, kad vyksta kalbėjimasis. Šiuo atveju juk diskusija nevyksta. Bent jau viešai, viskas pasibaigė tuo, kad jūs siūlote, o Prezidentūra sako „ne“.

– Aš manau, kad yra tam tikra mūsų valstybės sąranga, ir kai mes duodame mandatą, mes duodame mandatą Vyriausybės pozicijai. Šioje vietoje, aš tikėčiausi, kad Prezidentūra girdi ir supranta, ir vertina.

– Tačiau ji sako „ne“. Tad kyla klausimas, ar jūs tikrai manote, kad čia vyksta diskusija? Buvo pasirodžiusių jau įvairių apklausų. Vieną iš jų komentuodamas prezidentas sakė, kad konservatorių partijos funkcionieriai elgiasi blogai, kad nesupranta proceso ir Konstitucijos. Vadinasi, nėra nieko panašaus į tai, kaip jūs pristatote, kas vyksta šiuo klausimu. Yra visiškai išsiskiriančios pozicijos.

– Aš manau, kad aš, būdama Prezidentūros vietoje... Man atrodo, kad yra svarbu įsiklausyti į parlamento nuomonę. O kaip tai yra pasirenkama daryti – tai yra kiekvieno apsisprendimas (...).

Norėtųsi, kad būtų kažkoks konstruktyvus pokalbis. Aš tikiuosi, kad jis įvyks. Sveika būtų girdėti parlamento nuomonę.

– Labai panašiai gali kalbėti ir Prezidentūra, kad į jos nuomonę reikia įsiklausyti.

– Nėra iki galo išaiškinimo. Gal galėtų inicijuoti ar įstatymą, ar išaiškinimą, ar kitus dalykus. Nes Europoje tik 4 valstybės yra atstovaujamos prezidento.

– Jūsų kolega Matas Maldeikis sako, kad kol kas EVT atstovavimą reglamentuojantį įstatymo rengimą yra pristabdęs, nes tiki, kad Europos reikalų komitetas yra visiškai įgalintas į EVT pasiųsti premjerę. Tai aš jūsų, kaip ERK pirmininkės, paklausiu, ar yra jūsų asmeninis nusiteikimas artimiausiu metu į vyksiančią EVT deleguoti premjerę, o ne prezidentą?

– Bus matyti, kai artės pozicijų pristatymas prieš Tarybą. Jos (EVT– ELTA) yra skirtingos ir savo žanru, ir tematine sudėtimi. Sykį tokią indikaciją davėme, kad atsižvelgiant į tematiką rekomendavome sudaryti delegaciją. Bus matyti.

– Bet ar jūs pati įsivaizduojate, kad ERK jau greitai gali pasiųsti realią žinutę, kad yra sudaryta tokia delegacija, kurią ves premjerė, o ne prezidentas?

– Aš asmeniškai manau, kad ERK turi tokią teisę, o kaip bus, tai matysime.

– Bet čia skirtingi dalykai: paskelbti, kad tokia teisė yra ir realiai tokia teise pasinaudoti. Tarkime, jei situacija nesikeis – o panašu, kad nesikeis – Prezidentūra ir toliau sakys, kad juos tenkina esama padėtis... Ar yra tikėtina, kad ERK, nepaisant to, kad nebuvo proveržio šioje diskusijoje, bandytų paskelbti premjerę važiuojant į EVT?

– Pagal URM siųstus išaiškinimus ir kitus... Komitetas tokią teisę turi. O ar jis pasinaudos, man yra sunku pasakyti. Komitetas nėra vienasmenis.

– Tarp konservatorių jau buvo interpretavusių tokią galimybę – sako, kad tokiu atveju galėtų kilti tam tikra politinė krizė. Komitetas siunčia premjerę, o prezidentas – elgiasi taip, kaip anksčiau. Ar abi pusės neatsidurtų dar didesniame kampe nei dabar yra?

– Matyt, vertinimų gali būti įvairių. Dar sykį pasikartosiu, mano nuomone, reikėtų surasti ir aš viliuosi, kad bus atrasti sprendimai. Tokiu atveju, manau, valstybė turėtų daugiau privalumų. Juk niekas nekalba, kad turėtų (premjerė – ELTA) 100 proc. atstovauti EVT. Tai tikrai nėra kažkokia kova. Tai samprotavimas, ar nereikėtų šviežiau į šį klausimą pažiūrėti.

– Tačiau toks samprotavimas – ar jums taip neatrodo – formuoja įšaldytą konfliktą. Viena pusė neatsitraukia nuo siūlymo, o antra vadovaujasi tradicija ir, pateikdama savus argumentus, tęsia atstovavimą... Ar tai neprogramuoja nereikalingos trinties, kuri truks galbūt visą tą laiką, kol bus šis prezidentas ir ši dauguma?

– Aš nenorėčiau taip matyti. Aš manau, kad jei svarbu yra valstybės interesai, tai bus atrasti ir būdai. Aš nematau to kaip krizės ar trinčių... Aš manau, kad sveika iškelti šį klausimą. Nemanau, kad tai reikia priimti asmeniškai tiek vienai, tiek kitai pusei.

– Ar, jūsų manymu, iniciatoriai padarė viską, kad šis klausimas skintųsi kelią tinkamai? Galbūt pradžioje reikėjo tartis už uždarų durų, o ne per žiniasklaidą?

– Aš negaliu pasakyti, kokie pokalbiai kur buvo ar nebuvo. Aš žinau, kad ši iniciatyva kilo iš kai kurių mūsų frakcijos narių, apie tai kalbėjome ERK... Viskas išėjo natūraliai, iš eigos. Tad vertinti, ar tinkamai, negalėčiau pasakyti. Gal kai turi žūtbūtinį tikslą – tuomet tiktų kalbėti, ar tinkamai. Mano asmeninu požiūriu, apie tai tiesiog yra sveika kalbėti.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.