Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ diskutavo Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma, socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas bei Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Būtinybę peržiūrėti alkoholio įstatymą mato ne visi
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma kalbėjo, jog šimtaprocentinio sutarimo dėl alkoholio kontrolės įstatymo pokyčių koalicijoje greičiausiai nebus.
„Mūsų frakcijoje yra narių, kurie turbūt už jokias pataisas nebalsuos. Bet esame padarę apklausą, ir koalicijos partneriai mato, dėl kurių nuostatų yra šiek tiek didesnis mūsų pritarimas. Tai manau, kad tos nuostatos ir atsiras“, – teigė jis.
„Dėl sekmadieninio prekybos laiko suvienodinimo su kitomis dienomis, dėl prekybos vietų, dėl tam tikros informacijos gamintojų svetainėse paskelbimo galimybės ir taip toliau“, – patikslino J.Razma.
Pasak TS-LKD frakcijos nario, nemažai kolegų galvoja, kad šio įstatymo judinti nebereikėtų.
„Dalis frakcijos narių laikosi tokios griežtosios linijos – jeigu jau kažkas apribota, uždrausta, tai neverta daryti žingsnio atgal. Yra frakcijos narių, kurie buvo ir pasižymėję tokiomis iniciatyvomis, tad perkalbėti kiekvieną nėra prasmės ir galimybės. Bet tų balsų, manau, bus“, – sakė Seimo vicepirmininkas.
„Mes orientuojamės į daugumos nuomonę ir ta apklausa parodė, kad didesnė frakcijos narių dalis daugeliui pasiūlytų nuostatų pritaria“, – pridūrė jis.
Pasak J.Razmos, opozicijos nuomonės dėl alkoholio įstatymo pokyčių kol kas niekas netikrino, tačiau palaikymą jau spėjo išreikšti opozicinė Darbo partija.
„Valstiečiai žalieji turbūt aršiai gins savo buvusius sprendimus, na, o kitų frakcijų narių, manau, tikrai gali rastis, kurie balsuos teigiamai“, – sakė J.Razma.
Vis tik jis teigia nemanantis, kad alkoholio kontrolės įstatymo pokyčiai šiuo metu yra svarbiausias koalicijos darbas.
„Nemanau, kad tas klausimas turi svarbią politinę reikšmę koalicijai ir jos santykiams. Manau, kad pas visus koalicijos partnerius yra sveiko proto, ir matome, kokie tie suvaržymai yra nelogiški, ramiai galime pataisyti situaciją.
Bet tikrai koalicijos partneriai nekelia to klausimo aštriai, kad siektų kuo didesnės paramos. Tai yra darbinis klausimas, kuris šiandien tiesiog pasiekė pabaigos stadiją. Tikrai nekeliame šio klausimo į tokias politines aukštumas, į kurias kėlė praėjusi Vyriausybė“, – sakė J.Razma.
Socialdemokratų frakcijos atstovas A.Sysas alkoholio kontrolės įstatymo pokyčius vertina skeptiškai – pasak jo, šią problemą reikėtų spręsti kompleksiškai.
„Neseniai komitete mums buvo pristatytas tyrimas, kuris parodė, jog alkoholio vartojimo pasekmes reikia spręsti kompleksiškai. Visi rezultatai rodo, kad tie ribojimai pasitarnavo, todėl nelabai įsivaizduoju, kodėl reikėtų kažką liberalizuoti.
Yra visos sąlygos nusipirkti, jeigu kas nors nori išgerti, o kiekvienas laisvinimas yra papildomos mirtys, papildomos traumos ar papildomas smurtas šeimoje“, – svarstė A.Sysas.
„Aš būčiau dar griežtesnis šiuo klausimu. Reikėtų galbūt pasimokyti iš Skandinavijos šalių, kur savaitgaliais iš viso neparduoda alkoholio, ir kažkaip Skandinavijoje niekas nemiršta neišgėrę“, – pridūrė jis.
Narkotikų klausimas jau spėjo suskaldyti koaliciją
Socialdemokratų frakcijos seniūnas kalbėjo, jog Lietuvoje iki šiol painiojamos dekriminalizavimo ir legalizavimo sąvokos, todėl nuomonės neretai išsiskiria. Jis pabrėžė, kad siūlomus pokyčius palaiko, nes jie turi kur kas daugiau naudos.
„Mes buvome pasirašę tą įstatymą – gaila, kad kolegos patys pasitraukė. Ne visi frakcijos nariai yra tokios nuomonės, kaip aš, bet prisimenu – kai mes įvedėm šitą nuostatą, tai ji nedavė to rezultato, kokio buvo tikėtasi, jog, įvedus baudžiamąją atsakomybę, narkotikų vartojimas sumažės.
Priešingai – jis didėja, teistumų skaičiai didėja, o rezultato nėra. Galbūt reikia sistemiškai žiūrėti į šių žmonių problemas, suteikti gydymą ar psichologų pagalbą, nes tai yra liga ir turime padaryti viską, kad tie žmonės nenusiristų toliau“, – kalbėjo A.Sysas.
Pasak jo, šis klausimas jau spėjo suskaldyti ir pačią valdančiąją daugumą.
„Balsavimas dėl dekriminalizavimo įstatymo akivaizdžiai parodė, kad dalis gražiai šnekėjo, o vėliau balsavo kitaip. Nieko nepakeisi, reikia toliau dirbti ta kryptimi ir aiškiai įrodyti, kad niekas nesiruošia uždraustų medžiagų legalizuoti. Mes kalbame apie tuos, kurie kažkokiu būdu vis tiek suranda tą veikliąją medžiagą ir vėliau turi pasekmių“, – aiškino A.Sysas.
TS-LKD narys J.Razma pridūrė, kad pirminiam įstatymo projektui nepritartų.
„Taip, kaip pirminis projektas parašytas, aš suprantu, kad jis apima ir didelio poveikio medžiagas, tai bent jau man nėra priimtinas toks projektas.
Tikiuosi, kad komitetuose bus nuoširdžios ir gilios diskusijos, ir projektas bus taisomas. Tai nėra tokie dalykai, kurie turėtų būti skubiai sprendžiami – reikia pagalvoti apie administracinių baudų dydžius, atleidimo nuo jų sąlygas, tai tam, kad viskas būtų tvarkingai suformuluota, reikia laiko.
Mūsų frakcijoje daugiausia tokių balsų, kad reikėtų atskirti, kas yra lengvieji, o kas yra sunkūs narkotikai. Pastarųjų vartojimas paprastai jau yra signalas, kad žmogus turi priklausomybę, todėl ir teisinis požiūris į tą situaciją turėtų būti kitoks“, – aiškino J.Razma.
Partnerystės klausimas pribrendo jau seniai
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigė, kad socialdemokratai partnerystės įstatymą tikrai parems.
„Dėl partnerystės galiu pasakyti, kad esame tą įsirašę į savo rinkimų programą, tad tikrai remiame. Tik norėtumėme pamatyti tą projektą, nes dabar yra daugiau gandų, nei projekto. Laisvės frakcija pasakė, kad jį mums pateiks, o tada pasakysime galutinį savo verdiktą. Bet jau daug metų kalbame, kad partnerystės įstatymas Lietuvoje turi būti“, – aiškino A.Sysas.
Pasak jo, nevertėtų šio įstatymo susieti tik su tos pačios lyties asmenimis, nes jis apima daugybę Lietuvos žmonių.
„Šiandien Lietuvoje gyvena labai daug nesusituokusių žmonių. Daug kas galvoja, kad kalbame tik apie tos pačios lyties partnerystę, bet jokiu būdu – matome šeimas, kurios neįformina santuokos nei civiline, nei bažnytine tvarka, ir vėliau jiems iškyla daug problemų, sprendžiant sveikatos, paveldėjimo, teisinius klausimus.
Šitą reikia sutvarkyti. Mūsų kriterijai tokie, kad šie žmonės nebeturėtų problemų ateityje“, – komentavo Seimo narys.
Tačiau A.Sysas teigė į vienos lyties partnerystę žiūrintis pozityviai.
„Nesu koks homofobas, kuris būtų nusiteikęs prieš kurią nors žmonių grupę. Todėl šį klausimą irgi reikia sutvarkyti, nes tokių porų Lietuvoje yra ir jų daugėja.
Teisiškai sutvarkyti šiuos dalykus pirmiausia yra pagarba tokiems žmonėms, nes jie yra Lietuvos piliečiai“, – kalbėjo socialdemokratų frakcijos seniūnas.
Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius laidoje teigė, kad šiuo metu yra derinami paskutiniai partnerystės įstatymo štrichai.
„Planuojame gegužės viduryje įstatymo projektą jau registruoti“, – patvirtino jis.
Laisvės frakcijos atstovas pabrėžė, kad šis įstatymas vienodai svarbus ir tos pačios, ir skirtingų lyčių poroms.
„Kai mes diskutuojame apie partnerystės įstatymą, kažkaip labai automatiškai koncentruojamės į tos pačios lyties poras. Taip, šis įstatymas joms yra aktualus, nes Lietuva yra viena iš šešių ES valstybių, kurios niekaip nereglamentuoja šitų santykių, bet labai svarbu pažymėti, kad jis svarbus ir skirtingų lyčių poroms.
Statistikos departamento duomenimis, amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra apie 600 tūkstančių gyventojų, kurie nėra sudarę santuokos. Nesakau, kad jie visi gyvena porose, bet tikrai toje grupėje yra didelis ratas žmonių, kurie galimai pasinaudotų partnerystės institutu“, – teigė T.V.Raskevičius.
Pasak jo, įstatymas yra kompromisinis – suskaičiuota, kad jis suteiktų virš 30 subjektinių teisių ir pareigų.
