„Aršieji actekai“, „Siaubingieji egiptiečiai“, „Bjaurybės romėnai“. Tai ne pradinukų literatūros sąrašas ir ne interneto knygyno katalogas.
Tokį literatūros sąrašą savo oficialiame puslapyje pristatė STT. Kas tie bjaurybės, aršieji ir siaubingieji? Ar tokiu savo įvaizdžiu pareigūnai bando gąsdinti tuos, kurie pateks į jų akiratį, o gal tokie epitetai klijuojami tiems, kurie jau sulaukė įtarimų?
STT puslapis – vaikams?
Kodėl rimta save laikančios tarnybos tinklalapyje atsidūrė ne itin rimtai atrodančių knygų viršeliai, bandė paaiškinti STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
Ji priminė, kad prieš keliolika metų Lietuvoje buvo leidžiama vaikiškų knygų serija „Krrraupioji istorija“, kurioje smagiai, paprastai, kai kada ironiškai ir, žinoma, kraupiai pristatomi istoriniai įvykiai.
R.Kaziliūnaitė pabrėžė, kad šiose serijoje vaizduojami tikri istoriniai faktai.
STT agentų apsilankymai, kratos ir sulaikymai pačiame Vilniaus centre galbūt kam nors iš tiesų priminė aršiųjų ar siaubingųjų veikėjų išpuolius. Tačiau tokį literatūros sąrašą sudariusi STT direktoriaus pavaduotoja esą rašė ne apie tai.
Ji taip bandė pristatyti šiuo metu Seime svarstomą Korupcijos prevencijos įstatymą.
Tik ar įstatymas ir pareigūnės reklamuojami skaitiniai tikrai skirti tai pačiai amžiaus grupei? Šią knygų seriją išleidusi leidykla nurodė, kad tai „komiški istorijos skaitiniai vidurinio mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams“.
Lietuvoje – nieko kraupaus
„Viešojoje erdvėje kartais galime pamatyti kritikų ir komentatorių, kuriančių savą krrraupiąją istoriją apie krrraupiąją korupcijos prevenciją, interpretacijas.
Bet užbėgant įvykiams už akių iš karto galima pasakyti – aptariamame korupcijos prevencijos modelyje ir įstatymo projekte, kuriuo siekiama šį modelį diegti Lietuvoje, nieko krrraupaus nėra“, – skaitytojus nuramino R.Kaziliūnaitė.
Apie 200 knygų vaikams ir paaugliams parašiusio Didžiosios Britanijos aktoriaus, dainininko ir rašytojo 75 metų Williamo Terence’o Deary knygos išverstos daugiau nei į 40 kalbų, tik vargu ar autorius tikėjosi, kad atsakymų į įvairius klausimus jose ieškos ne tik vaikai, bet ir specialiųjų tarnybų pareigūnai.
STT reklamuojamose knygose galima rasti atsakymą į įvairius klausimus. Kada ateis pasaulio pabaiga? Kaip kamuoliu žaisti šiurpų žaidimą? Kodėl faraonai nešiojo dirbtines barzdas ir kuris faraonas turėjo bjauriausius spuogus?
Knygų užteks ilgam
„Krrraupiąją istoriją“ pamėgę STT pareigūnai savo veiklai pritaikė tik kelias knygas, nors šioje serijoje – daugiau nei 100 pavadinimų. Viena naujausių – „Kraupiosios Kalėdos“.
Juk suėmimams, kratoms ir pasivaikščioti su antrankiais tinkamas laikas ne tik prieš rinkimus, bet ir prieš Kalėdas.
Bet STT tvirtina, kad laiko savo operacijoms specialiai nesirenka. Tai ji bandė įrodyti dar viena tarnybos tinklalapyje skelbiama rašinių serija „Mitas ar tiesa?“.
Mitus griauna patys
Grafikais ir ryškiais užrašais iliustruota serija STT pareigūnai parodė, kad skaito ne tik vaikiškas knygas. Jie žiūri ir populiariąją mokslo pažintinę laida „Mitų griovėjai“ („Myth Busters“).
Tai specialus „Discovery Channel“ projektas, kuriame kvalifikuotų specialistų komanda, kartais net rizikuodama savo gyvybe, atlieka įvairius eksperimentus, kad paneigtų arba patvirtintų visuomenėje sklandančius mitus.
STT savo tinklalapyje jau paskelbė keturis mitus: „Ar tikrai STT „užsakymų stalas“?“ „Ar tikrai STT bylos subliūkšta?“, „Ar tikrai STT vykdoma kriminalinė žvalgyba nekontroliuojama?“, „Ar tikrai STT rengia juoduosius sąrašus?“
Visus keturis mitus jie patys ir paneigė. Tam mitų griovėjai suskaičiavo ne tik tiriamas ir jau ištirtas bylas, bet ir pranešimus spaudai: „Statistika rodo, kad STT kur kas dažniau informuoja visuomenę apie bylų eigą ir jų rezultatus nei apie tyrimų pradžią. Pavyzdžiui, 2020 metais 80 STT pranešimų žiniasklaidai buvo apie bylų eigą ir rezultatus, o 12 pranešimų – apie tyrimų pradžią.“
Pareiškimai – be faktų
Apie viešojoje erdvėje sklandančių mitų griovimą STT užsiminė ir 2020 metų veiklos ataskaitoje, tačiau, su ja susipažinusių teisininkų nuomone, ataskaitos turinys ne tik neišsklaido mitų, bet ir sukuria jų dar daugiau.
Ataskaitoje rašoma: „Mažai atspari korupcijai aplinka teismuose, trūksta sisteminio ir kompleksinio požiūrio. Mažai veiksmingas teisėjų ir teismų darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo ir interesų konfliktų valdymo mechanizmas.“
Kliuvo ir advokatams: „Neužtikrinamas atitinkamų profesijų atstovų ir bendruomenių savivaldos atsparumas korupcijai. Tolerancija nederamam profesijos atstovų elgesiui. Dalyvavimas korupcinėse schemose ir korupcijos sklaida į kitas antikorupciniu požiūriu kritines valstybės sistemas – pavyzdžiui, teismų sistemą.“
Teisėjų ir advokatų nuodėmes STT išvardijo nenurodydama nė vieno konkretaus fakto.
Nemato tik savęs
Į advokatus STT piktai ėmė šnairuoti po to, kai Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė Advokatūros skundą dėl STT veiksmų ir kriminalinės žvalgybos reguliavimo.
„Tarptautinėje bendruomenėje įprasta daryti studijas, susirinkti informaciją iš visų suinteresuotų šalių, nusistatyti kriterijus, rodiklius, juos palyginti ir tik tada daryti apibendrinimus pateikiant aiškius faktus. Vieno sakinio prielaidos be faktų – nesolidu“, – stebėjosi Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.
M.Kukaičio teigimu, advokatūra iš STT nebuvo sulaukusi jokio paklausimo dėl advokatų savivaldos, nebuvo prašyta pateikti nė vienos ataskaitos.
Advokatūra pasigedo skaidrumo pačios STT veikloje.
„Praėjusiais metais kilus pagrįstų abejonių dėl vieno agento veiksmų, dėl kurių vėliau Seime aiškino STT vadovas, jo pavaldiniai vos prisivertė pradėti tyrimą, o jis buvo vykdomas taip atmestinai, kad buvo prarasti esminiai įrodomieji duomenys, suėjo drausminės atsakomybės senatis“, – teigė M.Kukaitis.
Advokatai pastebėjo, kad nieko nėra girdėję apie STT pareigūnų nederamo elgesio vertinimą, todėl jiems ir kilo abejonių, ar toks vertinimas apskritai atliekamas.
Korupciją bandė gydyti saldainiais
Žaidimus primenančias akcijas STT ėmė rengti užpraeitais metais. Įvairių įstaigų atstovus ji pakvietė į pabėgimų kambarį ir dalijo metalinėse dėžutėse su tarnybos logotipu supakuotas antikorupcines piliules.
Tai ypač įžeidė teisėjus, kuriems buvo užsiminta, kad sučiulpę po piliulę jie neva įgaus imunitetą korupcijai.
Tada „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad tokią akciją STT sumanė kartu su viena reklamos agentūra, o nuo korupcijos turintys išgydyti saldainiai buvo gaminami Nyderlanduose.
Iš viso per du pirkimus STT įsigijo 2200 mėlynųjų dėžučių su piliulėmis. Per pirmąjį pirkimą buvo užsakyta 1000 vienetų po 1,49 euro, per antrąjį – 1200 vienetų po 1,48 euro. Iš viso piliulėms išleisti 3266 eurai.
