Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę sustiprino savo komandą dar vienu viceministru. Juo tapo gydytojas anesteziologas-reanimatologas iš Kauno Aurimas Pečkauskas, kuruosiantis farmacijos politikos klausimus.
Šaltinių teigimu, netrukus ministerijoje turėtų atsirasti dar viena viceministro pareigybė. Ji greičiausiai bus pasiūlyta medikui, kuris turėtų būti atsakingas už pandemijos valdymą. O čia kol kas apstu chaoso.
Vyriausybei vis labiau priekaištauja ir saviškiai, ypač dėl to, kad esą pernelyg ilgai buvo remiamasi griežtų ekspertų patarimais ir negalvojama savo galva.
Tačiau iš ekspertų stovyklos irgi pasigirdo svarstymų, kad valdžios atstovų galvos veikia per lėtai. Pusmetį nemokamai talkinę specialistai vienas po kito ėmė trauktis iš Vyriausybei patariančios tarybos.
Ministeriją ištiko bankrotas?
Sveikatos apsaugos ministerijai itin aštriai įgėlė iš ekspertų tarybos balandžio viduryje pasitraukęs matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Tokį žingsnį mokslininkas tuomet aiškino laiko trūkumu, kurį tenka atimti nuo šeimos. Tačiau, atrodo, kad jam trūko ir kantrybė.
Buvusiam ekspertų tarybos nariui užkliuvo sveikatos apsaugos viceministrės Živilės Simonaitytės kalbos, kad blogėjant epidemiologinei situacijai per artimiausias savaites visi esą turėtų permąstyti galimus kontaktus.
Reaguodamas į tai V.Zemlys-Balevičius socialiniame tinkle rėžė, kad ministeriją ištiko bankrotas: „Vilniaus situacija nuosekliai blogėjo dar nuo vasario mėnesio. Buvo gausybė laiko priimti kokius nors sprendimus, kurie gerintų situaciją, bet pasirinkta nieko nedaryti. Ir tik kai jau užsipildė ligoninės, ministerija siūlo permąstyti visus kontaktus.“
Anot mokslininko, ministerija tyčia ar netyčia visą pandemijos valdymą perleido kitiems ir pati atsipūtė: „Padarai gražią vagonų animaciją ir jau eini gerti arbatos ir tapšnoti sau per petį.“
Buvusio ekspertų tarybos nario teigimu, nors pandemijos valdymo svertai yra ministerijos rankose, dabartinė jos vadovybė, kaip ir buvusi, dirba be jokio plano ir be atsakomybės.
Išklausė, bet darė savaip
Ar ministerijai kritikos pažėręs V.Zemlys-Balevičius nusivylė ir veikla ekspertų taryboje, į kurios rekomendacijas valdžia pastaruoju metu galbūt įsiklausydavo vis rečiau?
Mokslininkas tikino, kad tarybos veikla pasiteisino ir ji gali gyvuoti toliau. Bet jis apgailestavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija neretai tarybos siūlymams prieštaraudavo, o tie prieštaravimai nebūdavo pagrindžiami jokiais argumentais.
„Matome trečiąją pandemijos bangą, vėl užsipildžiusias ligonines, bet mums siūloma galvoti apie kontaktus. Manęs, kaip piliečio, tai netenkina“, – piktinosi V.Zemlys-Balevičius.
Iš tiesų ekspertų taryba jau prieš mėnesį Vyriausybei siūlė blogėjant epidemiologinei situacijai svarstyti papildomus ribojimus. Tačiau valdžia ėjo priešingu keliu. Ji taip pat neišgirdo ir specialistų abejonių dėl vadinamojo galimybių paso.
Ekspertai balandžio 6-ąją vykusiame posėdyje išsakė nuomonę, kad vienkartinis testavimas turėtų būti naudojamas tik kaip papildoma priemonė sergantiesiems identifikuoti ir izoliuotis, nes jis nesuteikia apsaugos ir reikšmingai nesumažina rizikos.
Tarybos nariai tuomet pritarė, jog neigiamą testą turintys asmenys vis dėlto neturėtų būti prilyginami imunizuotiems, tačiau Vyriausybė toliau tęsė svarstymus, kad galimybių pasui užtektų ir neigiamo testo.
Trūksta kompetencijos
Nepaisant ekspertų nuomonės ir pateikiamų siūlymų, kai kuriems jų susidarė įspūdis, kad Sveikatos apsaugos ministerija vengdavo imtis bet kokios iniciatyvos.
Apie tai „Lietuvos rytui“ kalbėjo ir V.Zemlys-Balevičius ir pridūrė, kad pandemija išryškino ir kitas ministerijos bėdas.
Anot matematiko, valdant pandemiją labai svarbu valdyti duomenis, sprendimai turi būti pagrįsti jų analize. V.Zemlys-Balevičius mano, kad būtent dėl to į ekspertų tarybą pateko ir jis.
„Ministerija ir jai pavaldžios tarnybos šioje srityje visiškai neturi kompetencijos. To trūko anksčiau, bet niekas nepasikeitė ir dabar. Vadovai ministerijoje pasikeitė, bet vykdytojai – ne. Dėl to ir dabar kyla problemų dėl sprendimų vykdymo, nes ten dirba daug nemotyvuotų tarnautojų“, – kalbėjo V.Zemlys-Balevičius.
Tyli, nes kritika nepadėtų
Ar per pandemiją viešojoje erdvėje dažnai girdėto duomenų analitiko nuomonė atspindi ir ekspertų taryboje vyraujančią atmosferą? Ar joje yra ir daugiau nusivylimo?
Apie tai paklaustas vienas jos narių, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas „Lietuvos rytui“ sakė kol kas norįs patylėti.
„Manau, ekspertų darbas reikalingas. Žinoma, skirtingose šalyse yra skirtinga praktika, kiek yra atsižvelgiama į ekspertų nuomonę. Bet mes ne politikai ir kritika – ne mūsų duona“, – kalbėjo V.Pečeliūnas.
Paklaustas, ar gali būti, jog per pandemiją Vyriausybei talkinę ekspertai jau atliko savo vaidmenį, bet valdžia nedrįsta garsiai to pasakyti ir jiems padėkoti, V.Pečeliūnas atsakė, kad greičiausiai tai bus natūralus procesas ir tas bendradarbiavimas anksčiau ar vėliau baigsis.
Jis taip pat vengė tiesaus atsakymo, ar gali būti, kad iš ekspertų tarybos traukiasi griežtesnio karantino šalininkai, nusivylę valdžios sprendimais.
Medikas atviravo, jog atidžiau pažiūrėjus į tarybos protokolus nesunku pamatyti, kad tarp ekspertų patarimų ir sprendimų negali dėti lygybės ženklo.
„Bet manau, kad visi ekspertai suprato savo misiją – patarti ir padėti, o ne priimti sprendimus“, – kalbėjo Santaros klinikų direktorius medicinai.
Be to, anot V.Pečeliūno, visi tarybai priklausantys ekspertai – labai užsiėmę žmonės, o darbas taryboje reikalavo daug laiko ir suderinti pagrindinį bei ekspertinį darbą daugeliui jų buvo sudėtinga.
Tokių sunkumų kyla ir V.Pečeliūnui: „Gali būti, kad sprendimas pasitraukti subręs ir man, bet kol kas, manau, dar galiu patarti Vyriausybei, o vieša kritika nepadėtų darbui.“
Sprendimai – per lėti
Kad Sveikatos apsaugos ministerijai skirta kritika skamba ir iš kitų ekspertų lūpų, pripažino ir premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.
„Kai kurie ekspertų tarybos nariai reiškia panašią kritiką, kad sprendimai priimami per lėtai, kad atsižvelgiama ne į visus jų siūlymus.
Bet ši taryba yra patariamoji, todėl nebūtinai visi jos siūlymai turi būti priimami. Jie daromi atsižvelgiant į visumą. Bet taip, ekspertų nusivylimo yra“, – „Lietuvos rytui“ sakė premjerės patarėja. Anot jos, situaciją apsunkina tarp ministerijų egzistuojantis sudėtingas derinimų mechanizmas.
Gal reikėtų keisti taktiką, atsisakyti ekspertų pagalbos, daugiau remtis ministerijų specialistais?
„Tokių svarstymų dar nėra, bet minčių gali būti įvairių. Niekas nepaneigs, kad ekspertų indėlis, ypač tarpuvaldžiu, buvo neįkainojamas. Bet pagrindinį darbą taryba atliko ir dabar jau reikėtų – ta linkme ir einama – kad didžiąją sprendimų dalį ministerijos galėtų priimti pačios“, – sakė Ž.Gudlevičienė.
Nuomonė jau girdėta
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė nemato reikalo aiškinti, kiek ekspertų pareiškimai ir kritika yra pagrįsti.
Ministro patarėja Aistė Šuksta „Lietuvos rytui“ sakė, kad V.Zemlio-Balevičiaus nuomonė yra įdomi, bet tai esą tik vieno, jau buvusio, eksperto nuomonė, jis ministeriją kritikavo ir anksčiau.
Ar ekspertų patarimai Vyriausybei dar reikalingi, jei vis rečiau į juos įsiklausoma? „A.Dulkys mano, kad tarybos atsisakyti dar ne laikas“, – atsakė A.Šuksta.
