Ir pavyzdžių ieškoti toli nereikia – štai pavasariškai atgijusios Palangos centre akis tebebado žuvusiems sovietų okupantams skirtas obeliskas. Kurorto valdžia ketino vietoj jo palikti paprastą atminimo lentą be jokių kūjų ir pjautuvų, bet susidūrė su netikėta kliūtimi.
Pasirodo, SSRS karių kapinės mūsų šalyje nuo 1993 metų laikomos kone neįkainojamais kultūros objektais, todėl valstybė saugo ir jose esančius paminklus, ir lentas, ir amžinosios ugnies aukurus. Ką nors pakeisti be Kultūros paveldo departamento leidimo nevalia, o ir jo gauti neįmanoma.
Sovietmečio tradicijas ištikimai tęsia ir „Sodra“, kovotojui už Lietuvos laisvę R.Paulioniui (greičiausiai ne jam vienam) parodžiusi, kur iš tiesų vėžiai žiemoja.
Žmogus su dar keliomis dešimtimis bendraminčių 1989-aisiais sudėjo SSRS karinius bilietus į karsto formos dėžę ir išsiuntė į Maskvą.
Tuomet tai buvo tikras žygdarbis, vyrams plojo ir gražių žodžių negailėjo ne tik paprasti žmonės, bet ir iškilūs politikai. Bet toks patriotinis poelgis atsirūgo dabar, kai teko rengtis išeiti į pensiją.
Pasirodo, be to bilieto pora stažo metų, kuriuos R.Paulioniui teko praleisti sovietų kariuomenėje, tiesiog bus neįskaityti, nes „Sodra“ kitaip negali. Vienintelis pasiūlymas – maldauti SSRS teises perėmusios Rusijos, kad ji malonėtų išduoti dublikatą.
„Pats kvailas, kad neišsaugojai to bilieto“, – taip R.Paulionį paguodė kadaise poelgį aukštinę jo pažįstami politikai. Žinoma, negi valdžia turi rūpintis savo piliečiais – tegu tvarkosi patys, kaip tik išmano.
Mozė iš Egipto išvestą žydų tautą 40 metų vedžiojo po dykumą, kad atsikratytų svetimų įpročių.
Vadinasi, mums dar reikia bent dešimtmečio, kad iš savo smegenų išrautume sovietinius reliktus. Tačiau ar tikrai po to jų nebeliks?
